Pirmoji Kietaviškių bažnyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje ir rašytiniuose dokumentuose paminėta 1504 m. Antrąją medinę bažnyčią 1676 m. pastatė Vitebsko vaivada Leonardas Pociejus, Kietaviškių dvaro savininkas. Didikai Pociejai rėmė ir bažnyčios išlaikymą.

1883 m. į Kietaviškes atvyko kunigas Silvestras Gimžauskas, atkaklus lietuvybės žadintojas. 1884 m. kun. S. Gimžauską pakeitė D. Valavičius, kuris čia klebonavo net 26 metus.
1905 m. patvirtintas dabartinės mūrinės Kietaviškių bažnyčios projektas. Įrengta plytinė, plytų gamybai naudotas vietinis molis. Pagamintos plytos labai patvarios.

1910 m. į Kietaviškes atvyko klebonas kun. Kajetonas Čepanas, dabartinės bažnyčios fundatorius, aktyviai pasireiškęs statant baažnyčią. Tačiau 1914 m. bažnyčios statybą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Tuo metu testovėjo naujai išmūrytos bažnyčios pastatas uždengtu stogu, be bokštų, neįrengtu vidumi. 1915 m. vokiečiai bažnyčią norėjo paversti sandėliu, bet nakties metu gyventojai pernešė altorius iš senos bažnyčios į naują ir ryte pradėjo pamaldas. 1920 m., toliau pasistūmėjus frontui, pratęstas bažnyčios tvarkymas. 1925 – 1937 m.

Kietaviškių bažnyčioje darbavosi kunigas A. Pakštys. 1956 m. klebono Rapolo Juknio ir vikaro kunigo Petro Ašakos rūpesčiu bažnyčia galutinai suremontuota ir dekoruota. Vėliau čia klebonavo kunigai P. Valatka, A. Jurgilas, J. Sabaliauskas, R. Grigas, N. Novickis, L. Klimas, J. Kazlauskas, J. Zubrus, A. Rukšta, G. Tamošiūnas – kiekvienas palikęs savo pėdsaką. Šioje bažnyčioje savo dvasininko kelią pradėjo ir JE kardinolas Vincentas Slatkevičius.
Čia visuomet dirbo ir dabar tebedirba kunigai švietėjai, mylintys žmones, kovojantys už dorovę ir tikėjimą. Nuo 2001 m. Kietaviškių klebonas yra Dainius Jančiauskas.

Dabartinė mūrinė bažnyčia – didinga, spinduliuojanti ramybe ir paslaptimi, prisiglaudusi aukštų medžių paunksnėje – yra eklektinės architektūros, maišytų stilių. Bažnyčią puošia vertingi šventųjų paveikslai ir skulptūros. ( Tai kunigo K. Čapano portretas, kilnojamas altorėlis su paveikslais „ Marijos Marijos apreiškimas” ir „ Marija Rožančinė”. Bažnyčioje yra trys altoriai. Centriniame – „ Švč. Trejybės” paveikslas.)

Bažnyčia visus sovietmečio metus savo interjere išsaugojo Lietuvos trispalvę, 1956 m. dekoratorių sumaniai įkomponuotą į šv. Jurgio paveikslą.

Senovę mena ir bažnyčios vargonai, pastatyti 1882 m. Vargonai saugotini kaip profesionaliai padarytas instrumentas, tinkamas plačiam koncertiniam repertuarui. 1910 m. Kietaviškėse vargonavo žinomas muzikos kūrėjas Jonas Dambrauskas.

Ir šiandien, kaip kitados, didžiausia bendruomenės šventė – Švč. Trejybės atlaidai, vykstantys kitą savaitę po sekminių. Ir šiandien atlaidų dieną suplaukia daugybė žmonių. Vyresnieji tebeprisimena, kokia ir kitados šventiška tądien būdavo nuotaika – visi pasipuošę, dainuodavo…