ORŠA (Opшa, Vitebsko sritis, rajono centras)

Prie Dniepro įsikūrusi Orša pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1067 metais. Iš pradžių priklausė Polocko ir Vitebsko kunigaikštystėms, XIV a. pirmoje pusėje prijungta prie Lietuvos ir tapo svarbiu rytinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio miestu. Nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio Oršoje, Dniepro ir Oršicos upių santakoje, stovėjo mūrinė pilis. Prie Oršos 1514 m. įvyko Konstantino Ostrogiškio vadovaujamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalingas mūšis su Maskva – vienas didžiausių Lietuvos karybos istorijoje.

XVI a. viduryje Orša tapo pavieto centru, miesto savivaldos teises gavo 1620 metais. XVII a. čia buvo vienas svarbių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidybos ir puošybos bei dailiųjų amatų centrų. XVII a. antroje pusėje iš Oršos į Maskvą, į Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus dvarą, emigravo stačiatikių amatininkų grupė. Po Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo miestas prijungtas prie Rusijos.

XVII–XVIII a. Oršoje buvo nemažai krikščionių šventovių ir vienuolynų. Be stačiatikių katedros ir kelių cerkvių, čia buvo įsikūrę bernardinų, pranciškonų, dominikonų, jėzuitų, trinitorių, misionierių, marijavičių, taip pat bazilijonų ir bazilijonių vienuolynai su savo bažnyčiomis. 1611–1820 m. Oršoje veikė Jėzuitų kolegija su mokykla (nuo 1618 m.), mokinių muzikantų bursa (nuo 1623 m.) ir vaistine (nuo 1636 m.). XVIII a. iškilusių mūrinių pastatų – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (1741–1765), Kolegijos rūmų (pradėti statyti 1717 m.) ir bursos (1786–1788) – kompleksas išardytas XIX a. viduryje, likvidavus Jėzuitų kolegiją. Iki XXI a. pradžios buvo išlikę tik kolegijos pastato fragmentai. 2006–2008 m. visas pastatų kompleksas atstatytas.

1612 m. Oršoje įsikūrė pranciškonai. 1680 m. pastatyta mūrinė Šv. Antano bažnyčia. 1970 m. ji buvo sugriauta. Išliko dviaukštis buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas. XX a. antroje pusėje jame veikė kalėjimas. 1636 m. Vladislovas Vaza fundavo bernardinų vienuolyną. Išliko mūrinis vienuolyno pastatas. Jame įsikūrusi miesto ligoninė.

1649 m. Jeronimas Druckis Sokolinskis fundavo dominikonų vienuolyną ir Šv. Juozapo bažnyčią. Šventovė statyta 1769–1772 m., baigta po pertraukos 1817 metais. 1832 m. dominikonų vienuolyną likvidavus, bažnyčia veikė kaip parapinė. Ją 1937 m. buvo uždariusi sovietų valdžia, 1989 m. šventovė grąžinta katalikams.

1714 m. Adomas ir Vladislovas Sakavičiai fundavo trinitorių vienuolyną. Bažnyčia ir dviaukštis vienuolyno korpusas pastatyti 1725–1735 metais. 1832 m. vienuolynas uždarytas, jo patalpose įrengta ligoninė, o bažnyčia 1836 m. perstatyta į stačiatikių Viešpaties Prisikėlimo soborą. Jis 1920 m. uždarytas ir perduotas naudoti oreivių klubui, 1950 m. nugriautas. Iš trijų raidės U plano dviaukščių korpusų išliko du, dengti kryžminiais ir cilindriniais skliautais. Pastatas rekonstruotas 2002–2004 metais. Dabar jame įsikūręs civilinės metrikacijos skyrius.

Oršoje kadaise veikusių pranciškonų ir bernardinų vienuolynų bažnyčios neišliko, o dalis buvusių vienuolynų pastatų dabar naudojama kitoms reikmėms. Oršos Švč. Mergelės Marijos Globos bazilijonų vienuolyną 1758 m. fundavo Jonas Lepkovskis. Vėlyvojo baroko vienuolyno pastatas iškilo dešiniajame Oršicos upės krante. Vienuolyno cerkvė pastatyta 1758–1774 m. (XIX a. viduryje perstatyta, 1969 m. nugriauta). Išliko dviaukštis vienuolyno korpusas: 1832 m. jis buvo perduotas stačiatikių vienuoliams, o sovietmečiu jame ilgą laiką buvo įrengti butai.

Viešpaties Apsireiškimo (Kuteino) vienuolyno ansamblis išsidėstęs į pietvakarius nuo miesto centro, greta Kuteinkos ir Dniepro santakos. Vyrų stačiatikių vienuolynas įkurtas 1623 metais. 1631–1654 m. čia veikė Spiridono Sobolio spaustuvė, kurioje buvo išleista apie 20 stačiatikių leidinių. Vienuolyno kompleksą sudarė medinis Viešpaties Apsireiškimo soboras (sudegė 1888 m.), mūrinė Šventosios Dvasios cerkvė, varpinė, gyvenamieji ir ūkiniai vienuolyno pastatai. Iki šių dienų išliko vienuolyno korpusas, pastatytas XVII a. ir vėliau kelis kartus perstatytas, taip pat XVII a. pirmoje pusėje pastatyta barokinė Švč. Trejybės (iki 1762 m. – Šventosios Dvasios) cerkvė, XVIII a. ir vėliau perstatyta, restauruota XX a. paskutiniame dešimtmetyje.

Netoli virš vienuolyno, kairiajame Dniepro krante, yra ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Uspenijės) moterų vienuolynas su Šv. Elijos (Iljinskaja) cerkve. Tai 1505 m. statytos cerkvės vietoje XIX a. iškilę pastatai.

Aistė Paliušytė, ORŠA, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 333–335.