Bažnyčia - tipiška, nedidelė, medinė kaimo bažnytėlė pastatyta 1788 metais Tirkšlių seniūno F.Važiskio iniciatyva. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Bažnyčia pastatyta nenaudojant geležinių vinių. Tik bažnyčios remontų metu jos buvo naudojamos. 1856 m. bažnyčia buvo dalinai restauruota, apkalta lentomis. Pievėnų bažnyčioje yra trys altoriai. Didysis altorius yra vienas seniausių ir meniškiausių Žemaitijos medinių bažnyčių altorių. Jis sukurtas XVIII, o gal dar XVII a. ir perkeltas iš Tirkšlių bažnyčios. Tai unikalus baroko tautodailės šedevras, nepaprastai trapus, ankstyvajam barokui būdingas, triumfo arkos formos altorius. Ažūriniai kremzlinio ornamento drožiniai puošia altoriaus abiejų tarpsnių architektūrinę dalį, šoninius sparnus, paveikslų rėmus, ažūrines kolonas. Didžiojo altoriaus centre yra Nukryžiuotojo skulptūra ir 4 angelai, viršutinės altoriaus dalies piliastrai papuošti angelais, ornamentuotuose rėmuose – Šv. Juozapo paveikslas. Altorius restauruotas 2009 m. Tai itin vertingas kultūros paveldo objektas.

Prie bažnyčios yra dviaukštė varpinė: apatinė dalis sumūryta iš akmenų, viršutinė apkalta stačiomis lentomis, kapinėse - kryžius su koplytėle ir Šv. Roko skulptūra (XIX a., 1954 m. atnaujinta). Šventoriaus tvora pastatyta iš akmenų mūro. 1819 metais pristatytas šiandieninis bobinčius. Bažnyčios dešinėje pusėje buvo viena zakristija, 1828 metais pristatyta tokia pati kairioji zakristija.
Velykžydžių budėjimas Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys - teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. Praėjusiame amžiuje šis paprotys buvo dažnas ritualas bažnyčiose, tačiau dabar jis išlikęs tik Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.

Į vieną iš kaimo trobų susirenka kareiviai: trys komandos po keturis kareivius. Kiekviena komanda turi savo spalvos aprangą (2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai). Raudona - reiškia Kristaus kraują, mėlyna - Kristaus žengimą į dangų, žalia - atgimimą, viltį. Kareivių komandos, pasikeisdamos kas 20 minučių, saugo kryžių bažnyčioje. Trys žydukai, kareiviams saugant Kryžių, bažnyčioje krečia visokias išdaigas: bando pavogti Kryžių, kibina kareivius, klausykloje sėdėdami kviečia atlikti išpažintį, taikosi "nukniaukti" rankinę, ar kaišioja po nosimi vatos gabalėlį sumirkytą amoniake, pamėgdžioja stovinčius sargyboje kareivius. Visas vaidinimas vyksta be žodžių, bet skambant susirinkusiųjų juokui ir griaudint dūdų orkestrui, kurie kartu su kaimo giedoriais gieda Žemaičių Kalvarijos kalnus. Ryte per pamaldas kareiviai raportuoja klebonui, o per Prisikėlimo mišias, kai visa procesija tris kartus eina aplimk bažnyčią, žydai privalo devynis ratus į priešingą pusę apibegti.