2014 m. liepos mėnesį atidarytas genofondinis Baltų žolynų muziejus. Gėlynas primena verpstės formą. Muziejus sudarytas iš trijų dalių.

Pirmojoje dalyje pasodinti sakralinės kilmės augalai (manoma, kad tokie augalai turi magiškų galių ir dažnai buvo naudojami apeigose): aguona, rugiagėlė, pelynas, dirvinis asiūklis ir kt.

Antrojoje dalyje veši buitinės kilmės augalai (tai vaistažolės ir prieskoniai, kurie vienaip ar kitaip buvo naudojami buityje, t. y. maisto ar vaistų gamybai): žemuogė, sidabražolė, šilokas, raskila, kraujažolė ir kt.

Trečiojoje dalyje – kultūriniai augalai (Lietuvos selekcininkų išvestos dekoratyviųjų augalų veislės). Čia puikuojasi lelijos, bijūnai, jurginai, našlaitės, vilkdalgiai. Augalus parūpino ir sodino Šiaulių universiteto botanikos sodas.