Pirmoji Stulgių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1798 m. Jos statybą fundavo Vaidatonių dvarininkas, Raseinių pavieto Žemės teismo raštininkas, Motiejus Minmantas. Parapijos teises suteikė vyskupas Steponas Giedraitis.

Praėjus šimtui metų, vis labiau griūvant pirmajai bažnyčiai, pradėta rūpintis naujos bažnyčios statyba, o ją bestatant senoji bažnyčia sudegė. Pasirinktas lenkų architekto, architektūros akademiko, Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino riterio Juzefo Pijušo Dziekonskio (Dziekoński Józef Pius) (1844–1927) projektas. Pagal šio architekto projektus pastatytos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, restauruota Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. 

Stulgių bažnyčios statyba rūpinosi neeilinių gabumų ir mąstymo kunigas, tuometinis klebonas, kildinęs save iš Kaributų – Vilniaus konferencijos delegatas, prelatas Antanas Skinderis Kaributas (1869–1948). Šioje parapijoje jis praleido dvidešimt septynerius metus (1893–1919). Dabartinė bažnyčia, tokioje nedidelėje ir neturtingoje Stulgių parapijoje pastatyta 1910 m., net už 70 000 rublių, – šio kunigo sumanumo ir ūkiškumo rezultatas.

Bažnyčia neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano, trinavė,  vienabokštė, su bokšteliais. Didysis ir du šonuose esantys altoriai pagaminti bažnytinių reikmenų dirbtuvės meistrų. Didysis altorius – skirtas Švč. Dievo Motinos garbei. Vidurinėje jo nišoje  – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, šoninėse – šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus, virš jų – angelų skulptūros. 

Prie sienų yra įrengti keturi mediniai altoriai su Šv. Antano Paduviečio, Šv. Barboros, Šv. Onos skulptūromis. Stulgių bažnyčioje galima pasigrožėti žinomo šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus paveikslu „Pasitikėjimas Dievo Apvaizda“ (XX a. antras ketvirtis).  Bažnyčioje yra du itin dideli ir sunkūs kryžiai su nukryžiuoto Jėzaus Kristaus skulptūromis, sukurtomis liaudies meistrų XIX a. pirmojoje pusėje. 

Manoma, kad pastačius bažnyčią, XX a. pradžioje, iš Kražių bažnyčios buvo perkelti vargonai, nes 1806 m. vizitacijos akte rašoma apie naujus, bet mažesnius, 10 balsų vargonus.

Parapijos šventoriaus varpinėje yra du varpai. Didžiojo skersmuo – 1,31 m., mažojo – 65 cm. Ant didžiojo varpo liemens išlieti šv. Antano ir šv. Juozapo atvaizdai bei lietuviškas tekstas: „SZVENTAS IONAI IUZAPAI ANTONAI PRIBUKITE ANT PAGALBOS MUMS KURIE ANT PASZLOVINIMO IUSŲ TĄ VARPĄ // DIDZIO IUBILEIAUS 1901 METUSE ISZTEIKEME. APIERA IONŲ IUZAPŲ ANTONŲ IR KITŲ GERADEIŲ“. Varpas pagamintas S. Englišo dirbtuvėje Varšuvoje, manoma, kad tai vėliausiai šio meistro pagamintas varpas, esantis Lietuvoje. Mažajame varpe išlieta „FESTA DECORO ECCLESIAE STULGENSIS. FABRICAVIT FINLIANDSKI MOSQUAE 1875” ( „Aš papuošiu Stulgių bažnyčios šventes. Finlandskio fabrikas Maskvoje 1875”). 

---

*Parengta naudojantis šaltiniais: Ramonienė Dalia. Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia // Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai / Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 219-228.  Šverebas Povilas. Skaudvilės buvusio valsčiaus katalikų bažnyčios varpinės ir varpai // Skaudvilė / Vilnius: Versmė // prieiga per internetą 2020-03-12 http://www.llt.lt/pdf/skaudvile/Skaudvile_varpai.pdf