Tai XIX pradžios klasicistinės architektūros paminklas – Veliuonos dvaro sodyba. Veliuonos parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje. Jo svarbiausias akcentas – iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, raudonasis klevas, lenktašakis uosis, europinis maumedis, du reti gelsvažiedžiai tulpmedžiai (25 m aukščio ir 76–80 cm skersmens).

Apie XVI a. viduryje Žygimantas Augustas miestelį užrašė B. Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona Sforca, XVIII a. – Žemaičių seniūnijas J. Poniatovskis, o Poniatovskiams užsitraukus caro nemalonę bendradarbiaujant su Napoleonu dvaras perduotas Zaleskiams. Jie čia 1818—1820 m. pastatė medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus ir įveisė parką. 1909 m. dvarą nupirko P. Vakselis. Po I pasaulinio karo čia veikė pradinė mokykla, 1948–1978 m. vidurinė mokykla, o dabar yra kraštotyros muziejus. Po Nepriklausomybės atgavimo dvarą atgavo paveldėtoja Vakselytė-Švarc.