Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia stovi prie Juodupio upelio, Mikoliškių kaimo centre. Pastatyta Mikoliškių dvarininko, carinės armijos generolo leitenanto, karo inžinieriaus Liucijono Bronišo iniciatyva ir lėšomis Mikoliškių dvaro žemėje.

1909 m. gavęs Kauno gubernatoriaus leidimą katalikų koplyčios statybai, L. Bronišas, manoma, pats suprojektavo ir 1911 m. pastatydino stačiakampę, vienabokštę, apvalių rąstų, apkaltą stačiomis lentomis, trinavę bažnyčią laužyto kontūro stogu virš pagrindinio vakarų fasado.

Bažnyčios pastato architektūroje esama neogotikos bruožų, o fasadų linijų kampuotumas asocijuojasi su XX a. pr. Palangoje pastatytos vilos „Jūros akis“ architektūra. Po L. Bronišo mirties, nuo XX a. antrojo dešimtmečio vidurio, bažnyčios vidų, kuriame iki 4-ojo dešimtmečio vidurio stovėjo vienintelis šv. Juozapo altorius, baigė įrengti jo sūnus Juozapas Bronišas. Įrengti 4 altoriai.

Nuo 1911 m. Mikoliškių bažnyčia buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija, koplyčia tapo bažnyčia, priklausė Rietavo dekanatui. Iki XX a. 3-iojo dešimtmečio vidurio šventoriuje pastatyta medinė tritarpsnė varpinė, su langeliais viršutiniame tarpsnyje bei keturšlaičiu stogeliu. Medinių statinių tvora aptvertas ir eglėmis apsodintas šventorius. XX a. 4-ajame dešimtmetyje rekonstruotas bažnyčios bokštas, sienos išorėje apkaltos lentomis, viduje pseudobazilikiniu stiliumi rekonstruotas lubų skliautas, apie 1935-1936 m. bažnyčioje pastatyti šoniniai Švč. Marijos ir šv. Barboros altoriai.

Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia savita, neprimenanti mūrinių sakralinių pastatų, suręsta iš apvalių medinių rąstų, stačiakampė trinavė, su zakristijos priestatėliu kairėje. Stogo priekis laužyto kontūro, su anksčiau buvusiomis atviromis, o dabar – apkaltomis lentelėmis, spyrinėmis konstrukcijomis. Skydą puošia šešiakampės žvaigždės formos langas. Arkines, dailiais apkaustais papuoštas duris pridengia įmantriai išlankstytas stogelis. Pastato priekyje ant kraigo kyla kvadratinis bokštelis su aštuonkampės prizmės formos antru tarpsniu, užbaigtas tokia pat aštuonkampės formos smailiuke su metaliniu kryžiumi. Šoninius fasadus skaido langai su kampo formos sąramomis, o tiesią galinę sieną juosia laužytas karnizas. Tarplangiuose ir pastato kampuose buvusi atvira išsikišusi rąstų konstrukcija sumažinta ir apkalta lentomis, dabar sudaro menčių įspūdį.

1978 m. remontuotas bažnyčios stogas su bokštu. 1983-1989 m. bažnyčią aptarnaujant disidentinio judėjimo dalyviui Gargždų bažnyčios vikarui Antanui Šešekevičiui SJ, atnaujintas interjeras, didysis altorius pervadintas Švč. Jėzaus Širdies altoriumi, 1999-2002 m. vykdyti kompleksiniai Mikoliškių bažnyčios, varpinės remonto ir šventoriaus tvarkymo darbai, restauruoti senieji šventoriaus kryžiai, koplytėlės.

Nuo 1911 m. Mikoliškių bažnyčia buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija priklausė Rietavo dekanatui. Po Antrojo pasaulinio karo Mikoliškių bažnyčia vėl tapo Gargždų parapijos filija, nuolatinio kunigo neturėjo. Aptarnavo Gargždų klebonas.

Šiuo metu priklauso Palangos dekanatui. Parapija yra veikianti, turi ~530 tikinčiųjų, veikia bažnytinis choras, nuolatinio kunigo nėra, šiuo metu aptarnauja Gargždų parapijos kunigai.

Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčios pastatų kompleksas 2005 m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.

http://www.kretingosenciklopedija.lt/