Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Valdovų rūmai (II renesansinė antikamera)



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Gitara 030

Visos šio objekto panoramos:

Valdovų rūmai (21)

Aprašymas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų II renesansinė antikamera

Ši antikamera yra arčiau Audiencijų menės ir pagal rūmų ceremonialo reikalavimus joje turėjo pasilikti garbingesni delegacijų nariai, todėl jos dekoro formos atkurtos puošnesnės, manieringesnės. Tai ypač matyti iš grindų bei keliapakopių kesoninių lubų formų. Grindų piešinys atkurtas remiantis autentiškų radinių formomis ir spalvomis iš to paties švediško smiltainio, kuris Vilniaus rūmuose naudotas XVI–XVII a. Lubos atkurtos remiantis analogiška XVI a. kitų Europos valdovų bei didikų rezidencijų medžiaga ir Lietuvos bei Lenkijos valdovų rezidencijų ikonografija.

Ateityje salės lubas dar papuoš rozetės ir polichromija. Taip pat planuojama atkurti tapybinį palubės frizą ir renesansinę krosnį.

Šioje salėje, siekiant sukurti XVI a. antros pusės–XVII a. pradžios reprezentacinės rezidencijos antikameros įvaizdį, eksponuojami renesanso ir manierizmo stiliaus baldai, gobelenai, kiti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo užsienio valstybių valdovų portretų galerija. Todėl šioje salėje rodomas Genujos dožo Andrėjos Dorijos (1466–1560) marmurinis biustas, dovanotas žymaus lietuvių kolekcininko Edmundo Armoškos.

Ateityje čia planuojama eksponuoti užsienio šalių valdovų ir kitų istorinių asmenybių, susijusių su Vilniaus rezidencija arba joje besilankiusių, portretus (pvz., Prūsijos kunigaikščio Albrechto Hohencolerno, popiežiaus Klemenso VIII, Danijos princo Valdemaro Kristijono, Kuršo kunigaikščio Jokūbo Ketlerio ir kt.). Šiuo metu ant salės sienų kabo aukštų valstybės pareigūnų – Lietuvos didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio bei Lietuvos arklidininko ir Prūsijos valdytojo kunigaikščio Boguslavo Radvilos portretai.

Salę puošia XVII a. sietynų kopijos, kurias rūmams paskolino Varšuvos karališkoji pilis – Nacionalinės istorijos ir kultūros paminklas (Lenkija).