Viešvilės upė yra dešinysis Nemuno intakas. Upės ilgis 22 km. Didžioji upės dalis (apie 16 km) yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos teritorijoje. Tai buvusi vertinga lašišinė upė, turėjusi gausią šlakių populiaciją, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių (Viešvilės – 4,5 ha, 2,7 km nuo žiočių ir Gulbinų – 6,7 ha, 4,2 km nuo žiočių) su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti aukščiau tvenkinių esančių nerštaviečių.

VšĮ Gamtos paveldo fondas, vykdydama Jungtinių Tautų vystymo programos ir Pasaulio aplinkos fondo projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“, finansavo abiejų žuvų pralaidų techninių statybos projektų parengimą ir skyrė lėšas žuvų pralaidos Gulbinų tvenkinio užtvankoje ant Viešvilės upės statybai. Kadangi turimų lėšų nepakako Viešvilės žuvitakiui įrengti, VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu Jurbarko sav. parengė papildomą paraišką lėšoms iš ES struktūrinių fondų gauti. Jurbarko r. sav. 2007 m. gavo paramą projektui „Šlakių ir kitų praeivių žuvų migracijos kelio atkūrimas Viešvilės upėje“. Jo įgyvendinimo metu buvo pastatytas Viešvilės žuvitakis, įsigyta įrangą žuvų mokslinės stebėsenos programai vykdyti. Abiejų žuvitakių projektus parengė projektavimo firma „Gedilieta“ (projektų autorius Gediminas Lietuvininkas), o sėkmingai įgyvendino UAB „Kavesta“.

Pastatyti žuvitakiai gerai dera su gamtine aplinka. Žuvitakiai svarbūs ne tik žuvų ištekliams atkurti. Kadangi žuvų migracijos (neršto) ir rekreacinis sezonai nesutampa, Viešvilės žuvitakį bus galima naudoti kompleksiškai. Įrengta maudykla (tapatinama su žuvų poilsio baseinu), taip pat besimaudantiems pastatyta vandens kaskada. Rekreacinėms sąlygoms pagerinti numatyti priėjimo takai ir želdiniai. Atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes per 10 metų planuojama pasiekti 50 % upės potencialaus produktyvumo (500 vnt. šlakių), t. y. apie 250 suaugusių žuvų. Atsikuriant žuvų ištekliams Viešvilės upėje bus galima organizuoti patrauklią šlakių licencinę žūklę, apylinkės pritrauks daugiau turistų, skatins turizmo plėtrą. Todėl žuvitakiai teiks ilgalaikę socialinę - ekonominę naudą vietos bendruomenei.