Archyviniai dokumentai rodo, kad Pušalote pirmoji bažnyčia statyta 1639 m., o 1708 m. buvo perstatyta, 1879 m. buvo pristatytos dvi šoninės koplyčios, pastatas pakeltas aukštyn ir susidarė kryžminis planas. Tokia bažnyčia tebestovi ir dabar: 31,5 x 11,5 metrų ploto ir dvi po 8 x 6 metrų ploto koplyčios. Sienų aukštis – 7 metrai, o iki stogo viršaus siekia 15 metrų. Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.

Parapijos įkūrėjas ir bažnyčios fundatorius J. Kasarskis, karaliaus Vladislovo Vazos remiamas, bažnyčią aprūpino liturginiais drabužiais. Šalia bažnyčios buvo medinė varpinė, kurios vietoje vėliau pastatyta mūrinė. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822-1882) palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines.

Parapijos švietimui ypač daug nusipelnė 1896-1921 m. klebonavęs kun. J. Jaskevičius, organizavęs slaptas kaimo mokyklas, visokiais būdais rėmęs knygnešius ir šelpęs moksleivius. Vokiečių okupacijos metais (1915-1918) jis įkūrė kelias mokyklas, gyventojus gynė nuo okupantų. 1918 m. suorganizavo valsčiaus komitetą. Artėjant raudonajai armijai, organizavo savanorius-partizanus.

1860 m. Pušaloto parapiją vizituojant vyskupui M. Valančiui, čia klebonu buvo kalbininkas kun. A. Juška, rinkęs ir užrašinėjęs liaudies dainas, rinkęs medžiagą žodynui.
Kun. A. Opulskis 1864 m. buvo ištremtas į Sibirą už tai, kad su procesija pasitiko sukilėlių būrį ir pašventino jų vėliavą.