Šiaurės Lietuvoje yra nemažai evangelikų bažnyčių. Šie maldos namai tyrinėti istoriniu, architektūriniu aspektu, tačiau menkai analizuoti juose esantys dailės objektai. Straipsnyje bus tyrinėjamos Alkiškių (Akmenės r.) ir Žeimelio (Pakruojo r.) evangelikų liuteronų bažnyčios, apibūdinama ne tik šventovių vidaus įranga, bet ir pastatų architektūriniai ypatumai. Bažnyčios statytos skirtingu laiku, jos nevienodo stiliaus, tačiau turi daug bendrumų. Mat Lietuvos, kaip ir visos Europos, evangelikai materialines vertybes bei turtus skyrė ne pastatų ir apeigų puošybai vizualiniais menais, bet tam, kad tikintieji turėtų sąlygas susipažinti su Šventuoju Raštu, išmoktų jį skaityti. Dėl to evangelikų bažnyčios įrengtos kukliai, santūriai. Interjere dažniausiai yra tik būtiniausi apeigų objektai: Dievo stalas, sakykla, vargonai. Evangelikų bažnyčiose, kitaip nei katalikų, yra mažai knygų, bažnytinių indų, tekstilės dirbinių. Evangelikų šventovių santūrumas būdingas ir Alkiškių bei Žeimelio bažnyčioms.

Žeimelio bažnyčia
Iš tyrinėjamų evangelikų liuteronų bažnyčių seniausia yra Žeimelio bažnyčia. 1540 m. ją pastatė Diamreto (prie Rygos) seniūnas Kasparas Tyzenhauzas. Atrodo, kad ji stovėjo į šiaurės rytus nuo dabartinės. Bažnyčia buvo privati, medinė. Vėliau ji priklausė broliams fon der Borchams (? – 1699), Johanui Teofiliui fon Zasui (1699–1730), Evai Emarencijai fon Grotus. 1732 m. ji pardavė bažnyčią liuteronų parapijai. 1653 m. bažnyčia perstatyta, 1742 m. – remontuota. 1786 m. vadovaujant pastoriui Karoliui Šulcui pradėta statyti akmens ir plytų bažnyčia, kuri baigta 1793m. 1889–1890 m. pastatytas aukštas bokštas, tapęs Žeimelio miestelio pietinės dalies dominante.

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia sumūryta iš netaisyklingų akmenų ir skaldos, tik fasadų kampai, angų bokštai, puošybos elementai, sienų vidinis paviršius – iš plytų. Šiaurės Lietuvoje ir Suvalkijoje iš tokių medžiagų pastatyta daug bažnyčių (Rokiškio r. – Žiobiškio evangelikų, Vilkaviškio r. – Gražiškių katalikų). Žeimelio liuteronų bažnyčia halinė, stačiakampė, su siaurėjančia presbiterija. Jos gale sumūryta stačiakampė, siauresnė zakristija. Lubos plokščios, kraštuose įlenktos. Vidaus erdvė vientisa, perimta iš klasicistinių bažnyčių. Langai vertikalaus stačiakampio formato su strėline arka, dekoruota keturlape rozete. Jie ritmiškai skaido akmens mūro sienų plokštumas. Jų kampai, kaip ir angų apvadai, puošti gelsvomis plytomis. Karnizas paprasto profilio. Puošniausia bažnyčios dalis – aukštas bokštas su laikrodžiais. Jis išsikišęs iš sienos, simetriškas, kvadratinis, pagrindinio fasado ašyje užbaigtas smaile. Bokštas trijų nevienodo dydžio tarpsnių, išskirtų karnizais. Pirmieji du tarpsniai kubo formos, trečiasis – aštuonkampis. Pirmojo tarpsnio langų, durų angos strėlinės, apskritos, su rozete. Antrojo tarpsnio langai suporinti pusapskrite arka. Trečiasis tarpsnis dekoruotas trikampiais frontonais. Žeimelio liuteronų bažnyčios kompozicija ir formos būdingos XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos evangelikų šventovėms (Jurbarko r. esančiai Smalininkų, 1878 m.; Juodkrantės, 1885 m. ). Savo planu, tūriais, bokšto forma Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia panaši į Biržų evangelikų bažnyčią (1867–1874 m., architektas H. Shell).

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios interjerą puošia Dievo stalas, sakykla, vargonų prospektas. Taip papuoštos ir kitos Šiaurės Lietuvos bažnyčios (Akmenės r. Alkiškių; Biržų r. Nemunėlio Radviliškio ir Papilio). Tradiciškai presbiterijos gilumoje, bažnyčios ašyje stovintis Dievo stalas yra baroko stiliaus vėlyvajam periodui būdingų bruožų – medinis, vieno tarpsnio. Jis turėjo būti pastatytas apie 1793 m. kartu su bažnyčia. Pakyla apjuosta tvorele su raiškiai tekintomis baliustromis. Mensa dėžės formos, nedekoruota. Retabulas stovi ant aukštos, rėminės skydinės predelos. Jo paviršių skaido vertikalią slinktį pabrėžiančios korintinės kolonos, kurios stovi ant aukštų postamentų su skydeliais. Kolonos grupuotos dviem erdviniais planais, kuriančiais Dievo stalo apimtį, šviesokaitos efektus. Kolonos tapytos, kaip ir išlenkto, profiliuoto karnizo dantikulai. Karnizo kraštai dekoruoti C formos voliutomis. Virš karnizo centrinėje ašyje ant lankstytų kontūrų augalinio postamento įkomponuotas paprastas kryželis. Retabulo vidurinėje plokštumoje pakabintas paveikslas ”Nukryžiuotasis“. Jis tapytas aliejiniais dažais ant drobės, stačiakampis, tradicinės ikonografijos. Kalvų fone vaizduojamas apnuogintas ir trimis vinimis prie kryžiaus prikaltas Kristus, pasvirusia galva, su erškėčių vainiku. Tapyba profesionali, piešinys anatomiško piešinio, toniniai modeliuotas. Vyrauja rusvas koloritas.

Medinė aštuonkampė sakykla tradiciškai įrengta kairėje pusėje, prie šoninės sienos. Sakyklos bazė mūrinė, keturkampė, viršuje ir apačioje platėjanti. Joje įmūryta antkapinė Žeimelio evangelikų liuteronų pastoriaus Konrado Šulco (1731–1802) lenta su trumpu biografiniu užrašu. Po sakykla palaidotas pastorius K. Šulcas gyvas būdamas rūpinosi šios bažnyčios statyba, paruošė Vilniaus konsisterijos Collegium synodale repraestativum projektą (konsisterija buvo įkurta 1783 m.). Už tai K. Šulcas gavo esesoriaus ir generalsenjoro laipsnį. Tribūna sumontuota iš skydelių su profiliuotų kraštų įsprūdomis. Parapeto kraštas irgi šiek tiek profiliuotas. Tribūnos apačia taip pat dekoruota stilizuotų kriauklių su lapais drožinių juosta, kuri kartojama ir baldakimo apačioje bei viršuje. Baldakimas rėminės skydinės konstrukcijos su Švč. Dvasios simboliu (balandis spinduliuose) apačioje ir kryželiu viršuje. Tačiau sakyklos nepuošia evangelistų atvaizdai arba jų simboliai. Tai būdinga evangelikų sakykloms. Laiptai į sakyklą įrengti šone; jie vieno maršo. Turėklas puoštas nesudėtingai tekintomis baliustromis. Sakykla vientisa, neobarokinė, daryta XIX a. pabaigoje. Ji atraminė, dažna Šiaurės Lietuvos (Akmenės r. Alkiškių; Biržų r. Papilio) evangelikų bažnyčiose.

Vargonai įrengti chore, paremtame keturiais apskritais stulpais su aklinu skydiniu turėklu. Jo kraštuose – nesudėtingai profiliuotos įsprūdos. Vargonų prospektas eklektinis, nesudėtingų formų, darytas XIX a. pabaigoje. Prospekto pagrindas rėminės skydinės konstrukcijos, atskirtas nesudėtingo profilio karnizu. Viršutinę dalį sudaro trys vertikalaus stačiakampio formos laukeliai., kurių viršutinis yra aukštesnis. Jų langeliai metaliniams vamzdžiams yra su pusapskrite arka. Sienelės kraštai puošti mentėmis, drožtais akanto lapais, užbaigta nesudėtingo profilio antablementu. Laukelių viršus dekoruotas ažūriniais akanto lapų drožiniais. Vyrauja griežtas vertikalių ir horizontalių langų, vamzdžių ritmas, kuriantis pastovumo įspūdį. Panašios kompozicijos yra Alkiškių liuteronų ir Švobiškio evangelikų reformatų (Pasvalio r.) bažnyčių vargonų prospektai.

Zakristijoje įrengtas paveikslo tipo Dievo stalas. Jo mensa yra dėžės formos. Retabulas stačiakampis su trikampe viršūne. Nukryžiuotojo atvaizdas tapytas ant lentos XIX a. pabaigoje. Jo rėmas juodas, su auksuota juostele. Kalnų fone vaizduojamas trimis vinimis prie kryžiaus prikalta Kristus. Jo galva pasvirusi, su erškėčių vainiku. Tai tradicinė ikonografija. Veidas ramus, kūno raumenys įtempti. Tapyta plonu sluoksniu, glotniai, rusvai gelsvomis spalvomis. Šis paveikslas tapytas ant lentos, nors tai ir nebūdinga XIX a.dailei.

Iš http://www.ziemgala.lt