Ši koplyčia funduota vysk. Andriaus Taboro 1495 m., todėl vadinama Senąja Vyskupų koplyčia.
Taip pat ji buvo vadinama Švč. Mergelės Marijos Vardo, Čenstakavos, Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Joje ant pietinės sienos kabojo paveikslas „Šv. Jonas Nepomukas prieš karalių Vaclovą“, nes koplyčia atstatyta vyskupo Jono Nepomuko Korvino Kosakovskio rūpesčiu. Vyskupui mirus 1808 m., jo atminimui ant koplyčios rytinės sienos įrengta epitafija. Koplyčios sienų nišose stovi aštuonios šventųjų skulptūros, virš jų — aštuoni Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai, kuriuose žaliame fone vaizduojami angelai, rankose laikantys krikščioniškų dorybių simbolius.

Nuo 1989 m., kai koplyčia pašvęsta tremtiniams, paveikslas perneštas į Valavičių koplyčią, o vietoje jo kabo didelis XVIII a. I pusės kryžius su masyvia medine nukryžiuotojo Kristaus figūra. Šis kryžius į katedrą atkeltas 1864 m. iš uždarytos Trinitorių bažnyčios Antakalnyje.

Šioje koplyčioje įrengtos trys epitafijos Vilniaus vyskupams: Jonui Nepomukui Korvinui Kosakovskiui (1755—1808), Mečislovui Reiniui (1884—1953) ir Julijonui Steponavičiui (1911—1991).

www.katedra.lt