Vaiguvos bažnytkaimis yra netoli (1,5 km) Nituvos upelio (deš. Ventos intakas, 20 km ilgio, prie Kelmės—Užvenčio auto kelio, 11 km p.r. nuo Užvenčio, 44 km į p.v. nuo Šiaulių.
Istorinės žinios. Vaiguva žinoma nuo XV a. Vaiguvos dvarą XV a. antroje pusėje valdė Žemaičių seniūnas J. Kęsgailaitis, vėliau jo sūnus Stanislovas, o 1498 m. Andrius Rukovičius. Jo laikais Vaiguvos dvaras turėjo duoti dešimtinę savo pajamų Kurtuvėnų bažnyčiai. 1531 m.Stanislovas Kęsgailą Vaiguvos dvarelį užrašė Kražių altarijai. Yra išlikęs Vaiguvos dvaro 1557. V. 16 inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su savo dviem sūnumis. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie 1780 m. ją valdė Ignas Iginskis.
Romos katalikų koplyčią Vaiguvoje apie XVI a. vidurį pastatęs Kražių altarista, kurį eiguvos dvaras išlaikė. Iš pradžių ji buvo Kražių parapijos filija. 1776 m. vysk. J. Lopacinskis Vaiguvą parapija pakėlė. Jos beneficija naudojosi Žemaičių kunigų seminarija, mokėdama Vaiguvos klebonui 300 auksinų metinės algos. 1804 m. vysk. J. A. Giedraitis pastatė naują Šv. Jono Krikštytojo vardo bažnyčią. 1841 m. Vaiguvos parapijai priklausė 3 valakai 5 margai žemės, 7 baudžiauninkai,
2505 parapiečiai. Prie bažnyčios gyveno du kunigai; klebonas kun. Adomas Ukrinas gaudavo 68,60 rb. metinės algos. - „Klebonije plika, parakwije imanoma" — pastebi vysk. M. Valančius. 1880-1881 m., kun. K. Žeimavičiaus pastangomis, bažnyčia restauruota. Parapija priklausė Kuršėnų dekanatui. 1933 m. apjungė 2700 katalikų.
Vysk. M. Valančiaus laikais Vaiguvoje buvo mokykla, kurią 1853 m. lankė 16 mokinių. Po 1863 m. sukilimo ji uždaryta, vėliau surusinta. XIX a. Vaiguvos dvaras, kuriam priklausė 844 dešimtinės žemės, buvo Sirevičių nuosavybė. 1841 metais Vaiguvoje buvo 261, 1897 m. 350 gyventojų. 1909 m. įsteigta vartotojų bendrovė.
Nepriklausomybės metais (iki 1939 m.) Vaiguva buvo Šiaulių aps. valsčiaus centras. 1923 m. buvo 61 sodyba ir 435 gyv. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, sveikatos punktas, vaistinė, pieninė, smulkaus kredito draugija, malūnas, kelios amatos verslamonės, kelios krautuvės, reiškėsi įvairios organizacijos.
Pokario metais Vaiguva buvo apylinkės ir Vaiguvos kolchozo centras. Pagal 1966 m. sovietinės spaudos pranešimus 1966 m. Vaiguva nekaip atrodžiusi. Miestelio centrinė aikštė esanti sudarkyta, pastačius joje klochozo kiaulidę, arklidę, sandėlius. Vaiguvoje buvo mokykla, bolševikinės propagandos namai, biblioteka, ambulatorija, krautuvė. 1959 m. buvo 523 gyventojai.

B.Kviklys ,,MŪSŲ LIETUVA"