Vokės dešiniajame krante, apie 10 km į pietvakarius nuo Vilnius, iš senų laikų yra įsikūręs Baltosios Vokės dvaras ir kaimas, šalia Vaidotų. Pro čia eina senasis Vilniaus – Gardino vieškelis. Senais laikais prie tilto, einančio per Vokės upelį, buvo smuklė ir kaimelis. 1758 m. kaimelyje buvę 10 gyventojų. 1813 m. Šv. Stepono bažnyčios klebonas, žmonių patogumui, kairiojoje Vokės pusėje, Vaidotų kaime, pastatė koplyčią, o 1910 m. Hilarijaus ir Vladimiro Lenskių lėšomis Baltojoj Vokėj buvo pastatyta mūrinė Šv. Povilo atsivertimo bažnyčia. 1939 m. Vokės parapijoj buvo 2758 asmenys. XIX a. viduryje Vokės savininkai Tiškevičiai pastatė puikius dvaro rūmus, savo stiliumi primenančius garsiuosius Varšuvos Lazienkių rūmus. Statybos darbus atliko žinomas italų architektas L. Marconi. Čia buvo užsodintas gražus parkas, įrengtas žuvininkystės ūkis. Dvaro teritorija buvo aptverta ir pastatyti gražūs gotiško stiliaus vartai. Visą Baltosios Vokės dvarą iš šiaurės ir vakarų pusės supo Vokės upė. Tvenkiniuose jau prieš I Pasaulinį karą buvo įrengta pirmoji Lietuvoje sijų ir upėtakių veisykla. Vokiečių okupacijos metu Vokėje buvo apgyvendinti nacių atvežtiniai kolonistai olandai.

Tarybiniais metais Senosios Baltosios Vokės dvaras paverstas tarybiniu ūkiu ir priskirtas Vilniaus rajonui.