Žudynės Rainių miškelyje – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijoje pirmosios sovietinės okupacijos paskutinės savaitės, 1941 m. birželio 22 – 28 d., įvykių. Ten, naktį iš 24-osios į 25-ąją, besitraukiantys sovietiniai kareiviai talkinami vietinių kolaborantų sadistiškai nužudė 73 Telšių kalėjimo politinius kalinius (dar trys, bandę bėgti, buvo nušauti ties Džiuginėnais). Tai mokytojai, mokiniai, ūkininkai, amatininkai, tarnautojai, darbininkai iš Telšių, Plungės, Kretingos vietovių, kurių didžiausia „kaltė“ buvo Tėvynės meilė ir nenoras paklusti okupantų jungui. Visi jie nežmoniškai žiauriai nukankinti. Dauguma galutinai nužudyti sutriuškinus galvas ar subadžius durtuvais. Tik dešimt kalinių buvo sušaudyta. Kelio atkarpa nuo Telšių kalėjimo iki Rainių miškelio šiems žmonėms tapo keliu į kančią ir mirtį…

Kankinių lavonai, sumesti į keturias duobes, rasti ir atkasti birželio 28 d. Motinos nebeatpažino savo vaikų, žmonos – vyrų, seserys – brolių… Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir liko neatpažinti. Liepos 1 d. Rainių kankinių karstai, lydimi juos pagerbiančių žmonių procesijos, atvežti į Telšių katedros šventorių, kur buvo laikomos gedulingos pamaldos. Po jų dauguma Rainių kankinių palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse.

Rainių miškelis buvo aptvertas, žudynių vietoje pastatyta lenta su užrašu apie įvykusią tragediją. 1942 m. išleista knygelė „Žemaičių kankiniai“. Tais pat metais suorganizuotą paminklo Rainių kankinių atminimo įamžinimui konkursą laimėjo architektas Jonas Virakas, pateikęs projektą liaudies medinių koplytėlių pavyzdžiu Telšių kapinėse pastatyti koplyčią.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje. Dažnai birželio mėnesį žudynių vietoje po nakties, nors ir neilgam, „išdygdavo“ kryžiai (trys tokie kryžiai 2007 m. rasti nuleidžiant netolimą Viešvėnų tvenkinį; pašventinus jie vėl pastatyti Rainių miškelyje), suplevėsuodavo nepriklausomos Lietuvos vėliavos.

Prasidėjus Atgimimui Žemaičių kultūros draugija pradėjo rūpintis tinkamu Rainių kankinių atminimo įamžinimu. Kadangi Telšių kapinėse vietos jau nebebuvo, nutarta koplyčią statyti Rainiuose. 1989 m. birželio 24 d. įvyko pirmasis laisvas Rainių tragedijos minėjimas, sutraukęs žmones iš visos Lietuvos. Po šv. Mišių Telšių katedroje, mitingo prie buvusio kalėjimo, paminklinės lentos atidengimo žmonių su žvakutėmis rankose jūra nukeliavo iki žudynių vietos, kur buvo pašventintas kertinis būsimos koplyčios akmuo.

Pagal J. Virako eskizus koplyčią suprojektavo Telšių rajono vyr. architektas Algirdas Žebrauskas. Rainių Kančios koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. 1991 m. lapkričio 1 d. žudynių vietoje Rainių miškelyje iškilo Remigijaus Midvikio iškaltas kryžius. Netoliese pasodintas Atminties ąžuolynas, kurio medžiai buvo atvežti iš kankinių gimtųjų vietų.