Šiluva – seną istoriją turinti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, taip pat garsėjanti stebuklingu Švč. Mergelės Marijos atvaizdu.

XV a. viduryje įsteigta Šiluvos parapinė bažnyčia XVI a. viduryje garsėjo Šilinės (Švč. Mergelės Marijos Gimimo) atlaidais, kuriuos lankė ir Ragainės liuteronų klebono Martyno Mažvydo ganomi parapijiečiai. XVI a. antroje pusėje Šiluvos katalikų bažnyčią perėmė evangelikai reformatai. Katalikams bylinėjantis su evangelikais dėl bažnyčios fundacijos ir XVII a. pradžioje piemenėliams Šiluvoje apsireiškus Švč. Mergelei, į žemę užkastoje skrynioje rasti bažnyčios fundacijos dokumentai. Jie padėjo katalikams laimėti bylą teisme ir 1622 m. atgauti Šiluvos bažnyčią.

Iki mūsų dienų išlikusi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika – pirmoji mūrinė šventovė šioje vietoje – Žemaičių vyskupų Antano Tiškevičiaus ir Jono Dominyko Lopacinskio bei Šiluvos prepozito infulato Tado Juozapo Bukotos lėšomis ir pastangomis pastatyta 1760–1775 metais. Puošnų ir ikonografiškai sudėtingą altorių ansamblį įrengė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo skulptorius (iki 1773 m. – brolis jėzuitas) Tomas Podgaiskis. 1794 m. šioje bažnyčioje jis buvo palaidotas. Stebuklais garsėjantis, XVII a. pirmoje pusėje tapytas ir 1786 m. karūnuotas Šiluvos Dievo Motinos atvaizdas (garsiojo Marijos Snieginės atvaizdo kopija) puošia didįjį altorių. 2002–2003 m. drobė ir ją dengiantys aptaisai restauruoti. Restauruojant nustatyta, kad menišką aptaisą apie 1674 m. nukaldino garsus Karaliaučiaus auksakalys Laurynas Hofmanas.

XVIII a. antroje pusėje popiežius Pijus VI Šiluvos bažnyčios prepozitams suteikė infulatūros (teisės per pamaldas nešioti vyskupo drabužius ir insignijas) privilegiją. Ji galiojo iki XIX a. vidurio. 1976 m. popiežius Paulius VI Šiluvos bažnyčiai suteikė bazilikos titulą. 

Kita svarbi Šiluvos vieta – akmuo, ant kurio XVII a. pradžioje buvo apsireiškusi Dievo Motina. Jau 1663 m. to meto Žemaičių vyskupo Aleksandro Sapiegos dėka jis buvo apgaubtas ir pagerbtas koplyčios statiniu. 1903–1922 m. medinis statinys architekto Antano Vivulskio buvo pakeistas modernios architektūros obelisko formos koplyčia. 

Miestelyje veikia Šiluvos muziejus, kuriame eksponuojami Šiluvos šventovių ir Švč. Mergelės Apsireiškimo istoriją liudijantys daiktai ir dokumentai.

Dalia Klajumienė, Šiluva, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 134–136.