Jūrės miestelio ( Marijampolės apskritis) centre plyti aikštė, bylojanti apie joje jau nuo 1926 m. vykusius turgus. Pats miestelis irgi esąs ne ką senesnis: jis kūrėsi pirmojo pasaulinio karo metais, kai kaizerio Vokietija čia, greta Kauno-Virbalio geležinkelio, įsteigė geležinkelio stotį , o po to karo belaisvių stovyklą ir lentpjūvę. Lietuvos Nepriklausomybės metais miestelis išaugo: ėmė veikti dar viena lentpjūvė, atsidarė malūnas, kelios parduotuvės,o gyventojų patogumui atsirado mokykla, paštas, šaulių namai, biblioteka. Tačiau nebuvo nesuspėta įgyvendinti vienos svarbiausių Jūrės miestelio gyventojų svajonės – pasistatyti savo bažnyčią. Tik 1937 m. suspėta jos statybai turgavietės rytinėje dalyje gauti 35 arų žemės sklypą ir pradėti kaupti statybinės medžiagos. Bet 1940 m. užėjus sovietizacijai, Jūrė taip ir lieka ilgam pasmerkta būti Skriaudžių (nuo 1994 m. Kazlų Rūdos) parapijos pakraščiu.

Šiandieną Jūrėje senąją idėją primena šventoriuje stūksantis akmuo,kuriame iškalta: 1937 metai. Tai data, kada buvo paskirtas sklypas bažnyčiai. Taigi, Jūrės bažnyčios istorija skaičiuoja jau ilgus, sudėtingus bei skausmingus metus . Tuo pačiu šis atminimo akmuo žymi netrumpą ir nepaprastą statybos laiką.

Atėjus Lietuvos Atgimimo metui ir prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, buvo žengti tolimesni konkretūs žingsniai, įgyvendinant dar prieškaryje Jūrės miestelio gyventojų puoselėtą idėją turėti savo šventovę. 2002 m. jiems pavyksta buvusios turgavietės sklypą įteisinti kaip miestelio laisvalaikio ir poilsio vietą. Ten pat numatoma ir vieta būsimos šventovės statybai. 2004 m. archyve surandami Jūrės bažnyčios žemės sklypo dokumentai ir tada buvusios turgavietės rytinėje dalyje vėl atgaunamas tas pats sklypas, kuriame dar prieš karą ir planuota miestelio Lietuvos šaulių įgulos bažnyčios statyba. Tais pačiais metais sulaukiama Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos pritarimo Jūrėje, priklausančioje Kazlų Rūdos parapijai, statyti naują Romos katalikų koplyčią. Netrukus, palaikant idėją klebonui kun. T. Vallianui suburiama vienuolikos žmonių iniciatyvinė grupė (J. Banionis, Z. Dilienė, V. Čekaitis, A. Juronis, K. Pikūnas, V. Stanaitis, O. Stankevičienė, S. Vitas, D. Šopienė, N. Varnagirienė, O. Ūsienė) ir jau 2004 m. lapkričio 6 d. būsimajame koplyčios šventoriuje įvyksta ąžuolinio kryžiaus (dailininkas V. Aputis) šventinimo iškilmės, o 2005 m. liepos 15 d. pašventinami Jūrės koplyčios pamatai ir įvardintas jos titulas – Dievo Gailestingumo vardas, įamžinęs Šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą. Kaip žinia, pagal vienuolės sesers Faustinos regėjimus dailininkas prof. E. Kazimierovskis 1934 m. birželyje Vilniuje baigęs nutapyti Dievo Gailestingumo paveikslą. Primintina, kad Romoje popiežiumi esant Jonui Pauliui II, 2000 m. balandžio 30 d. s. Faustina kanonizuota – paskelbta Šventąja. Palyginus datas, galima pastebėti, kad bažnyčios statyba Jūrėje rūpintasi beveik tuo pačiu laiku, kai ji patyrė regėjimus, pagal kuriuos nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. O sklypas statybai buvo išskirtas praėjus vos keliems metams, kai atsirado minėtas paveikslas.

Projektą paruošė architektė R. Žvaliauskienė. Būsimos šventovės pastatas, įkūnijęs liaudies architektūros stilių, kilo greitai. Iki 2005 m. lapkričio , statybai vadovaujant patyrusiam meistrui P. Miklašauskui, išaugo medinės koplyčios sienos, o gruodį – uždengtas stogas. Sumanymo įgyvendinimu išimtinai daug rūpinosi kunigas jubiliatas I. Plioraitis, mokytoja O. Stankevičienė, girininkas J. Neverauskas, profesorius J. Banionis ir kiti. Dievo Gailestingumo šventovės statyboje: mecenatų ( A. Blažienės, E. Ivaškevičiūtės, R. R. Jagminų, J. Banionio, V. Vaišvilo ir kt) pagalba įgytas varpas, elektriniai vargonai, nutapytos Dievo Gailestingumo paveikslo, esančio Vilniuje, ir Švč. M. Marijos paveikslo, esančio Marijampolės Mažojoje Bazilikoje, kopijos, išdrožtas kryžius altoriui, parūpintos Kryžiaus kelio stotys, šventovė papuošta skulptūromis. Prisimenant dar Nepriklausomos Lietuvos laikmečiu Jūrėje puoselėtas medžioklės tradicijas , 2009 m lapkritį klebono G. Kuliešiaus dėka koplyčioje buvo pastatyta ir pašventinta medinė Švento Huberto, medžiotojų globėjo, skulptūra. Jos autorius – liaudies meistras K. Martinaitis .

Aštuonis dešimtmečius lauktos Jūrės Dievo Gailestingumo šventovės pašventinimo iškilmės įvyko 2008 m. gegužės 31 d.