Gervėčiai – dabartinės Baltarusijos lietuvių etninių žemių centras. 14-15 išlikusių lietuviškų kaimų (Gaigalai, Galčiūnai,Gėliūnai, Girios, Gudinikai, Kerplošina, Knystuškės, Miciūnai, Milcėjos, Mockos, Pelegrinda, Petrikai, Rimdžiūnai, Užupis, Zavelcai) bendrai dar vadinami Gervėčių kraštu arba apylinke.

XIX a. Gervėčių kaimas buvo Ašmenos apskrityje, dauguma gyventojų buvo lietuviai. 1992 m. duomenimis, Gervėčiuose buvo 1200 gyventojų ir tik 30 % lietuvių. Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčia (1899-1903). Neogotikinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1899- 1903 m. senosios medinės vietoje (1536). Bažnyčią fundavo kunigaikštis Olšauskas (Альшэўскі, Olszewski), pastato architektas A. I. Alšalovskis (Альшалоўскі). Tai viena gražiausių tuometinėje Rytų Lietuvoje ir dabar didžiausia katalikų bažnyčia Baltarusijoje – fasado bokštas siekia 61 metrus. Sakralinis pastatas nenukentėjo per II Pasaulinį karą, dabar veikia. Bažnyčia neseniai atnaujinta, ypatingai daug dėmesio skirta šventoriaus sutvarkymui.

Bažnyčia - trinavis bazilikinis lotyniško kryžiaus pastatas su didingu bokštu fasade. Fasadus skaido, juos puošia ir dinamišką pastato dekorą kuria gausūs kontraforsai ir arkbutanai, smailiaarkiai langai. Bažnyčios vidaus įranga to paties laikmečio, kaip ir pastatas, sukurta neogotikos stilistikoje. Bažnyčioje galima išvysti XVIII a. paveikslą „Rožinio įteikimas šv. Dominykui“, o viename iš medinių neogotikinių altorių - Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija. Presbiterijoje išlikę XX a. I p. vitražai.