Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčia



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Country 024

Objektas

Pilnų namų bendruomenė

Aprašymas

Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, vienkiemyje netoli Panaros kaimo įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė, gausiai lankoma maldininkų.

Pilnų namų bendruomenė - katalikų vyrų bendrija, padedanti visuomenės atstumtiesiems, sergantiems priklausomybių ligomis. Bendruomenė veiklą pradėjo 1997-aisiais Alytaus rajone, Nemunaityje, o nuo 2005 metų vasario bendruomenė įsikūrė Panaroje. Jos iniciatorius ir steigėjas - kunigas Valerijus Rudzinskas. 2006 m. birželio 29 d. Vilkaviškio vyskupo Dekretu Pilnų namų bendruomenės laikinajai koplyčiai, įkurtai buvusio kluono pastate, suteiktas Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčios titulas. Ilgainiui ši koplytėlė nebesutalpindavo visų sekmadieniais atvykstančių piligrimų, todėl iškilo naujos koplyčiosporeikis.

Naujoji koplytėlė pradėta statyti 2009 m. birželio 15 d., o liepos 4 d. vyko būsimos Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens šventinimo iškilmė. Šventinimo apeigoms vadovavo JE Vilkaviškio vyskupijos ordinaras Rimantas Norvila. Kertinio akmens pašventinimo aktą pasirašė JE vyskupas Rimantas Norvila, generalvikaras mons. Arūnas Poniškaitis, UAB ,,Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Julius Antanas Žukas, UAB ,,Baltas fonas“ architektas Mindaugas Jamantas ir LR Seimo narys Algirdas Butkevičius. Bendruomenės vardu pasirašė kun. Valerijus Rudzinskas, moderatorius br. Laimonas Mituzas, projektų vadovė Rūta Jakubonienė. Po kelių mėnesių, spalio 25 dieną, įvyko varpų šventinimo iškilmė. Naujieji varpai išlieti Lenkijoje. Kiekvieną iš varpų puošia bendruomenės ženklas, pagaminimo metai bei liejyklos herbas. Laikantis senųjų tradicijų, kiekvienas varpas turi savo vardą. Mažiausias 150 kg varpas skirtas Švč. Mergelės Marijos garbei. Ant jo išlietas Aušros vartų Marijos bareljefas ir užrašas „ŠVENČIAUSIOJI MERGELE MARIJA, GAILESTINGUMO MOTINA, MELSKI UŽ MUS!“. Viduriniojo svoris siekia 250 kg. Jis skirtas visiems Dievo angelams ir šventiesiems: „DIEVO ANGELAI IR ŠVENTIEJI, MELSKITE UŽ MUS!“. Paties didžiausio varpo svoris - 500 kg. Jis skirtas pagerbti Dievo Gailestingumui. Po Švenčiausios Trejybės bareljefu užrašyta „DIEVO GAILESTINGUME, IŠ ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS SLĖPINIO TRYKŠTANTI VERSME, PASITIKIU TAVIMI!“. 2009 m. gruodžio 24 d., kun. Valerijus Rudzinskas tik ką pastatytoje koplyčioje paaukojo pirmąsias – Kalėdų šv. Mišias. Naujos Dievo Gailestingumo koplyčios konsekracijos iškilmė įvyko 2010 m. rugsėjo 19 dieną. Koplyčią konsekravo Vilkaviškio vyskupijos ordinaras Rimantas Norvila. Iškilmėse dalyvavo virš 2000 piligrimų iš visos Lietuvos.

Pagrindinius koplyčios statymo darbus vykdė brolis Laimonas Mituzas, padedant įvairių sričių specialistų komandai. Pilnų namų bendruomenės koplyčios sienos – gelžbetonio konstrukcijos su maumedžio dailylenčių apdaila. Koplyčia – paprastų liaudiškų formų, graikiško kryžiaus plano, dengta kryžminės konstrukcijos dvišlaičiu stogu su maumedžio skiedrų danga. Šventovės išorės architektūra rami, neperkrauta. Šiaurinis įėjimo fasadas iškilmingesnis. Pagrindinių dvivėrių durų arką puošia augalinių motyvų dekoras su kolonomis. Virš jų – apvalus vitražinis langas su Pilnų namų bendruomenės kryžiumi. Fasadą papuoš bareljefų kompozicija. Rytinio fasado langus papuoš vitražai. Kituose fasaduose – dideli stačiakampiai langai, kurie koplytėlės erdvę pripildo šviesa ir atveria vaizdus į nuolat besikeičiančios gamtos peizažą. Ant stogo rytinėje statinio pusėje iškilusio kryžiaus viršus brėžia 22 metrų aukščio ribą. Po kryžiumi yra bokštas su trimis varpais. Koplyčios rūsyje įrengtos pagalbinės patalpos: koplyčios rektoriaus kabinetas, zakristija, auditorija ir moderni katilinė, kurioje veikia aeroterminis šilumos siurblys.

Koplyčios vidaus erdvė vientisa, vienanavė. Interjeras kuklus. Šildomos grindys dengtos akmens masės plytelėmis, lubos iškaltos medinėmis dailylentėmis, šviesias tinkuotas sienas puošia sieniniai šviestuvai ir kryžiaus kelių paveikslai. Paveikslus nutapė dailininkas Arūnas Daugėla, rėmus jiems išdrožė Algirdas Mačiulis. Puošniausia vieta koplyčioje – ant neaukštos pakylos esantis šviesiai rusvo ir žalsvo marmuro altorius bei sakykla. Altoriaus centre įtaisytas tabernakulis, apsuptas augalinių motyvų paauksuotais rėmais. Tabernakulį pagamino meistrai: Tadas Kvakšys ir Vidmantas Savanevičius. Dekorą pagamino Algirdas Mačiulis, auksuotojas Arvydas Paulionis. Centrinio altoriaus paveikslo, kabančio virš tabernakulio, siužetas – velykinis, Kristus alyvų sode. Jis išsiskiria tuo, kad jokioje kitoje šventovėje nerastume centre kabančio panašaus paveikslo. Jį nutapė dailininkas Arūnas Daugėla pagal danų dailininko Carlo Blocho kūrinį „Gethsemane“. Paveikslas įrėmintas išskirtinio grožio ąžuoliniame auksuotame rėme. Virš paveikslo, iš aukšto žvelgia Dievo apvaizdos akis, kurią iš medžio išdrožė Algirdas Mačiulis, o auksavo Arvydas Paulionis. Paminėtinas ir tarpukariu Lietuvoje gyvenusios bei dirbusios lenkų kilmės vienuolės sesers Faustinos Kovalskos paveikslas. Pagal sesers Faustinos regėjimus, jai pačiai prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 metais nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Jo kopija, kurią 2008 m. bendruomenei padovanojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kabo Pilnų namų bendruomenės koplyčioje, originalas puošia Vilniaus Dievo gailestingumo šventovę. Centrinio altoriaus kairėje (nuo centrinio įėjimo) kaba malonėmis garsėjančios stebuklingos Dievo Motinos „Visų Karalienės“ ikona. Originali ikona nutapyta XIII amžiuje ir garbinama ortodoksų stačiatikių vienuolyne Atono kalne, Graikijoje. 2009 m. gegužę, laikydamasi visų ikonografijos tradicijų, šią ikoną nutapė vilnietė dailininkė Danguolė Paulauskaitė – Kiseliovienė. Abiejų paveikslų (Gailestingojo Jėzaus ir Visų Karalienės) rėmų autorius – dailininkas Vidas Stepanavičius. Rėmo auksavimo darbus atliko dailininkė Audronė Čižienė. Šalia paveikslų kabantys votai liudija apie gausiai patiriamas Dievo malones šioje šventovėje.

Prezbiterijos rytinius langus puošia spalvingi vitražai pagaminti naudojant fusingo (stiklų sukepimo) technologija. XII amžiuje vitražai buvo gaminami iš išlietų stiklų, tai labai panašu į dabartinę fusingo technologiją. Ta pačia technika pagamintas ir apvalus vitražas virš pagrindinio įėjimo į koplyčią. Vitražų išskirtinumas - stiklų sukepimo technologija sujungta su klasikinio vitražo technologijomis, vadovaujantis senosios tapybos ant stiklo pagrindais. Naudojama technologija leido sukurti reljefinį, daugiasluoksnį ir gilesnių spalvų vitražą. Toks vitražas reaguodamas į šviesos pasikeitimus atrodo daug gyvesnis, nei plonastiklis, stiklo dažais padengtas vitražas. Vitražus pagamino dailininkas Zenonas Vaičekonis.

Koplyčios techninė įranga viena moderniausių. Įgarsinimo sistema aukštos kokybės, sodriai erdvę pripildanti garsu. Modernių elektroninių vargonų Johannus skambesys pakylėja į pamaldas susirinkusių maldininkų širdis.

Koplyčia visuomet atvira lankytojams, pavieniams maldininkams ar piligrimų grupėms.