Biografijos
Mikas Petrauskas
XX a. pradžios lietuvių muzikinėje kultūroje svarbų vaidmenį suvaidino kompozitorius, chorvedys, dainininkas Mikas Petrauskas (1873-1937). Jis buvo plataus akiračio muzikas, daugelio lietuviškos muzikinės veiklos sričių pradininkas, tačiau Lietuvos muzikos istorijoje dažniausiai minimas kaip pirmosios lietuviškos operos "Birutė" kūrėjas.

Mikas Petrauskas visą gyvenimą aktyviai vadovavo chorams, dainų ir teatro draugijų rengiamiems lietuviškiems vakarams kūrė muziką, statė spektaklius, pats dainavo, dirbo pedagoginį darbą, propagavo lietuvišką dainą, rašė straipsnius, apybraižas, sudarė lietuvišką muzikos terminų žodyną. Miko Petrausko koncertinė ir visuomeninė veikla lėmė tai, kad pagrindinis kompozitoriaus dėmesys buvo sutelktas į sceninės bei vokalinės muzikos žanrus - operą, operetę, originalias bei harmonizuotas liaudies dainas.

Ne visuose muzikinės veiklos baruose Mikas Petrauskas pasiekė aukštumų, tačiau savo darbais nurodė kelius, kuriais turi eiti lietuvių kultūra, ir greta Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio užėmė svarbią vietą lietuvių kultūros istorijoje.

Mikas Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, netoli Ignalinos. Muzikinę veiklą pradėjęs vargonininko profesija, 1901-1906 m. Peterburgo konservatorijoje studijavo dainavimą profesoriaus Stanislavo Gabelio klasėje. Grįžęs į Lietuvą, Mikas Petrauskas sukūrė ir 1906 metų lapkričio 6 d. Vilniuje pastatė pirmąją lietuvių tautinę operą "Birutė". Netrukus po premjeros kompozitorius išvyko į Peterburgą, vėliau - į Šveicariją, o nuo 1907 m. gyveno JAV, kartkartėmis nuvykdamas į Europą - į Prancūziją pasitobulinti kompozicijos srityje, į Lietuvą surengti koncertų ciklo, pastatyti savos kūrybos operos bei operečių, į Italiją tęsti dainavimo studijų. 1930 m. Mikas Petrauskas grįžo į Lietuvą, mirė 1937 m. kovo 23 d. Kaune.

Miko Petrausko kūryba neįvairi žanrais, bet gana gausi. Pagrindinę kūrybinio palikimo dalį sudaro sceninė ir vokalinė muzika. Tai 2 operos, apytikriai 17 operečių (kai kurių partitūros neišliko), daugiau kaip 50 originalių ir harmonizuotų liaudies dainų chorui bei daugiau kaip 169 originalios ir harmonizuotos liaudies dainos balsui solo bei duetai su fortepijono pritarimu ir be pritarimo. Instrumentinių kūrinių grupėje - 9 pjesės, parašytos namų muzikavimui arba pedagoginiais tikslais. Operų ir operečių muzikinės formos - elementarios, libretai - banalūs, dialogai ir kalbamos scenos kaitaliojasi su dainuojamomis bei orkestro intarpais. Kompozitorius apsiribojo vos keliomis harmoninėmis funkcijomis, beveik nenaudojo liaudies muzikai būdingų intonacijų, melodinių vingių ar dermių; kūriniai nepasižymi ritminiu įvairumu. Dainos chorui, balsui ir duetai dažniausiai parašyti strofine arba strofine-variacine forma, vyrauja nesudėtinga harmonija, akordinė faktūra, nors pasitaiko ir polifoninio melodijos plėtojimo būdų, kompozicijos paįvairinamos choriniu akompanimentu.

Daugelis Miko Petrausko kūrinių nebuvo išleisti, jų rankraščius galima rasti M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne.

Kipras Petrauskas Kipras Petrauskas (1885 – 1968), tenoras. Lietuvos operos legenda, menininkas, pedagogas, profesorius, nenuilstantis visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis tapo visų svarbiausių lietuvių operos raidos įvykių liudininkas ir aktyvus jos dalyvis. Tik pradėjęs savo kūrybinį kelią dalyvavo pirmosios lietuviškos operos – brolio Miko Petrausko Birutės premjeroje Vilniuje 1906 m. Jau būdamas garsiu solistu įsijungė į G. Verdi Traviatos pastatymą, kurios premjera 1920 m. Kaune pažymėjo lietuviškosios profesionaliosios operos istorijos pradžią.
Teatro scenose K. Petrauskas praleido beveik pusšimtį metų, sukūrė 80 vaidmenų. 40 iš jų, daugiausia pagrindinių, parengė Sankt Peterburgo Marijos teatre, ir nemažą jų dalį netrukus ėmė dainuoti Lietuvos scenoje. Būdamas lyrinių vaidmenų – Romeo, Alfredo, Fausto, Almavivos, Lenskio ir kt. atlikėju, Lietuvos teatre solistas rinkosi ir dramatinio bei herojinio pobūdžio vaidmenis – Don Chosė, Germaną, Lohengriną, Radamesą, Tanhoizerį – taip iki 1938 m. Otelo. Vėliau sukūrė dar tris naujus vaidmenis – Žilviną Eglėje, Grigorijų Tykiajame Done, Džemalą Didžiojoje draugystėje.
Gastroliuodamas Milane, Stokholme, Paryžiuje, Vokietijos, Ispanijos miestuose, Pietų Amerikoje K. Petrauskas pirmasis taip plačiai išgarsino lietuvių dainavimo meną. Nuo 1949 m. dėstęs Lietuvos konservatorijoje (nuo 1951 – profesorius) išugdė eilę iškilių solistų, tęsusių jo įdiegtas menines vertybes, tarp kurių – Elena Saulevičiūtė, Valentinas Adamkevičius, Leonidas Muraška, Vladimiras Rubackis, Virgilijus Noreika, Jonas Urvelis.

Apie muziejų K. Petrausko memorialinis butas veikia kaip atskira, savarankiška muziejaus ekspozicija. Butą sudaro 8 kambariai ir koridorius. Šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti 3 memorialinius kambarius: solisto K. Petrausko darbo kambarį, svetainę ir E. Žalinkevičaitės-Petrauskienės kambarį ir 2 ekspozicijoms skirtas patalpas.

Memorialiniai kambariai apstatyti autentiškais baldais, jų sienas puošia solistui K. Petrauskui įvairiomis progomis dovanoti lietuvių dailininkų paveikslai, kuriais muziejus labai didžiuojasi. Šioje kolekcijoje po keletą P. Kalpoko, A. Žmuidzinavičiaus, L. Kazoko, K. Šimonio, po vieną V. Didžioko, A. Gudaičio, Š. Zelmanavičiaus, V. Eidukevičiaus ir kitų autorių darbų. Svetainėje lankytojų dėmesį patraukia gražūs K. Petrauskui dovanoti daiktai su įrašais, ypač įdomi sidabro vaza su išgraviruotais teatralų autografais, dovanota solistui 1926 m., minint jo kūrybinės veiklos 20-metį. Dalis svetainės baldų komplekto 2009 m. buvo restauruoti pagal iš dalies Kultūros ministerijos finansuotą muziejaus projektą.

Jaukiame K. Petrausko darbo kambaryje dėmesį patraukia originali medinė 1928 m. įsigyta knygų spinta, liedinta antikinio stiliaus skulptūra „Gloria“, dovanota automobilių lenktynių aplink Lietuvą dalyviui K. Petrauskui 1930 metais, ir kiti autentiški daiktai, menantys čia gyvenusį operos solistą.

Naujos erdvės memorialiniame bute – du ekspozicijoms skirti kambariai. Anksčiau šios patalpos lankytojams buvo uždarytos. Šiuo metu viename iš jų fragmentiškai pristatoma Petrauskų namo istorija nuo statybos iki paskutinės renovacijos. Šalia eksponuojamas naujai sukurtas Petrauskų giminės genealoginis medis.

Kitame kambaryje nedidelė ekspozicija kviečia lankytojus susipažinti su operos solisto K. Petrausko kūrybine veikla. Čia – žavūs Peterburgo Marijos teatro spektaklių personažai, istorinės Lietuvos operos teatro kūrimosi akimirkos, gastrolių pasaulio teatruose momentai įamžinti fotografijose; spektaklių programos, įspūdingas K. Petrausko gastrolių lagaminas. Tai tik dalelė muziejuje sukauptų eksponatų, bylojančių apie neblėstančią žymiojo Lietuvos operos solisto K. Petrausko asmenybę. Čia pat muziejaus lankytojams pristatoma dar viena spalvinga parodėlė apie muziejaus pastato renovaciją 2006–2009 m.

Memorialiniame bute galima pasiklausyti solisto K. Petrausko įdainavimų.

Istorijos fragmentai
Namas, kuriame įkurtas muziejus, 1924 m. buvo pastatytas brolių Miko ir Kipro Petrauskų pagal A. Golovinskio projektą. Name buvo įrengti šeši butai. Kipras Petrauskas įsikūrė antrame aukšte, Miko Petrausko šeima gyveno pirmame aukšte iš kiemo pusės, Adakris Petrauskas (Miko sūnus), jau vėliau su šeima gyveno mansardoje. Kitus butus nuomojo.

1948 m. operos teatrą perkėlus į Vilnių, ten apsigyveno ir Kipras Petrauskas su šeima. Butas šiame name visam laikui liko solisto nuosavybe. Po K. Petrausko mirties jau kitais, 1969 metais, buvo paskelbtas Ministrų tarybos nutarimas name įkurti solisto Kipro Petrausko memorialinį muziejų. Pastatas buvo pritaikytas muziejaus reikmėms. Pirmoji ekspozicija duris lankytojams atvėrė 1977 m. sausio 31 d.

1994 m. muziejus pervadintas į M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejų. Pastatas 2001 m. įtrauktas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių sąrašą. Kultūros vertybės kodas S604P.

Keletą kartų muziejuje buvo atnaujinamos ir keičiamos ekspozicijos, o nuo 2006 m. vykdomas muziejaus pastato rekonstrukcijos-renovavimo projektas, rengiamos naujos ekspozicijos. Šiuo metu atidaryta Kipro Petrausko buto memorialinė ekspozicija.