Šiaurinis Kolegijos kiemo sparnas užstatytas 1643-1650 metais ant anksčiau čia stovėjusių medinių namų. Šio korpuso trijų apatinių aukštų architektūra yra kompaktiška,paprasta ir masyvi. Visų trijų aukštų išplanavimas vienodas: išilgai pastato platus koridorius, abipus jo - įvairaus dydžio kambariai. Šiaurinės pusės kambariai buvo numatyti jėzuitų celėms ir turi kryžminius skliautus, o pietinės pusės kambariai turi cilindrinius skliautus su lunetėmis. Šio korpuso trečio aukšto pietinėje pusėje buvo keturių kambarių amfiladinės sistemos butas, kuriame 1764-1807 m. gyveno profesorius M. Počobutas, o 1807-1825 m. astronomas J. Sniadeckis. Tik galiniai šio buto kambariai turėjo duris į koridorių. Trys kambariai turėjo po du langus, o vakarinis - vieną langą į buvusį Kolegijos kiemą. 1782-1788 m., pristačius klasicistinį observatorijos priestatą, viduriniai kambariai neteko po vieną langą, vietoje kurių buvo iškirstos durys į du priestato kambarius. Rytinio kambario gale buvo uždaras tamsus alkierius, jo skliautai papuošti stiuko lipdiniais, lubų plafone - freska. Du viduriniai kambariai puošti klasicistine tapyba; pusapskritėse paskliautėse yra po keturias simetriškas kompozicijas. Jos dvejopos: vienų viduryje lygiai aprėminti peizažai arba astronominiai prietaisai, apsupti augalinių motyvų ornamentais, kitų sudarytos tik iš akanto ir ąžuolo lapų girliandų ornamentų. Dekoro piešinys grafiškas, peizažai paprastų motyvų, kameriški, tonai švelnūs. Observatorijos priestato kambarių veidrodiniai skliautai papuošti vienodos kompozicijos freskomis: įkomponuota po vieną arba du žvaigždynų simbolius. Tapybos maniera beveik klasicistinė, dekoras švelnus, grizailiškas. Karnizą imituoja tapybos juosta, rėminanti vidurinę stačiakampę skliautų dalį, kurioje , mėlyname fone, nutapyti tauro ir skydo žvaigždynų simboliai. Šie žvaigždynų simboliai turi dedikacinę prasmę ir siejasi su M. Počobuto astronomine veikla (skydas ir tauras - karalių J. Sobieskio ir S. A. Poniatovskio žvaigždynų simboliai). M. Počobuto buto vidurinių kambarių ir observatorijos kambarių interjero tapyba sukurta po 1788 metų. 1930-1932 m. šių kambarių tapybą restauravo J. Hopenas, o 1956 m. ją atnaujino B. Motuza. 1996-1997 m., atlikus architektūrinius ir polichrominius tyrimus, buvusio M. Počobuto buto ir observatorijos priestato kambariai buvo naujai kompleksiškai restauruoti. Restauravimo projekto autorė - architektė A. Švabauskienė. Dabar čia įsikūrusi Vilniaus universiteto bibliotekos direkcija.