Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. buvo pasisavinę evangelikai reformatai).

1622 metais bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1801 m. buvo suremontuota.

XIX a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1838 metais buvo prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 metus nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą.

Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas komunistų). Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas palaidotas prie bažnyčios.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bažnyčios bokštas buvo atstatytas vadovaujant kunigui Julijonui Miškiniui. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.