Vilniaus Gaonas Elijahu ben Šlomo Zalma (1720–1797).

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų Vilnius tapo žydų intelektinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, rašo Martynas Gilbertas; Vilnius buvo žinomas kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Nuo Gaono prasideda visa Lietuvos žydų dvasinė didybė.

Nėra nė vienos rimtos žydų istorijos knygos, kurioje nebūtų aptariami Gaono darbai. Enciklopedijose, aiškinant Gaono sąvoką, nurodomas Vilniaus Gaonas. Gaonas Elijahu buvo didžiausias savo epochos, ir ne tik jos, Talmudo žinovas. Tyrinėdamas Talmudą, jis suvokė, kad neaiškios vietos, kurias kiti tyrinėtojai priėmė kaip adekvatų Talmudo tekstą ir visaip bandė aiškinti, kad tie neaiškumai atsirado dėl to, kad šimtmečiais perrašinėjant Talmudą, padaryta klaidų; Gaonas ryžosi, remdamasis gausybe šaltinių ir tekstų logika, ištaisyti tekstą, ko kiti tyrinėtojai neišdrįso, nes taip garbino TalmudžTalmudą, kad bet kokia abejonė dėl kiekvienos raidės buvo laikoma didžiausia šventvagyste. Nuo to laiko Talmudas spausdinamas su Gaono taisymais ir jo komentarais.

Gaonas išgarsėjo ir nesutaikoma kova su chadisizmu, kurį dėl Talmudo studijų neįvertinimo jis kaltino žydiškumo išdavyste.

Dievobaimingiems žydams Gaono vardas šventas. Ant jo kapo (Vilniaus žydų kapinėse pastatytas Gaono mauzoliejus), kaip prie Jeruzalės Raudų sienos daugelis tikinčiųjų deda raštelius su prašymais Viešpačiui. Ir pasauliečiams žydams Gaono vardas brangus kaip žydiškumo, žydiškojo gyvenimo simbolis, kaip pats iškiliausias litvakas.