Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (skaityti)



Garso fonas: Bishop's Choir of the Vilnius Holy Spirit Monastery.

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Objektas: Vievio cerkvė

Aprašymas

Vievio stačiatikių parapijos priešistorė siekė XVII a. Čia įsikūrė svarbus LDK stačiatikių veiklos židinys etninėje Lietuvoje – Vievio vienuolynas. Šio vienuolyno kilmė skirtingai aiškinama išlikusiuose šaltiniuose ir istoriografijoje. Tarpukario Lietuvoje stačiatikių spaudoje Vievio vienuolyno įkūrimas buvo siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrąja žmona, Polocko kunigaikštyte Ieva. Labiau tikėtina, jog apie 1610 m. Vievio stačiatikių vienuolynas buvo įkurtas Oginskių giminės. 1619 m. Vievyje stovėjo dvi stačiatikių cerkvės, kurios XVII a. viduryje buvo uždarytos dėl sustiprėjusios unitų įtakos LDK

XVII a. pirmojoje pusėje Vievio stačiatikių vienuolyne veikė Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos spaustuvė, kurioje buvo spausdinamos stačiatikių bažnytinės, religinės-dorovinės ir poleminės knygos. 1611 m. čia išleista unikali Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos rektoriaus M. Smotrickio “Slavų gramatika”, tapusi kitų slaviškų gramatikų (rusų, ukrainiečių, bulgarų) gramatikų pagrindu. 1619 m. kunigaikštis B. Oginskis pasirūpino Vievio stačiatikių vienuolyno išlaikymu, t.y. užrašė 3 kaimus ir 500 dešimtinių žemės su ežeru. XVII a. Oginskių giminės palikuonims perėjus į Unitų bažnyčią, Vievio stačiatikių vienuolynas ėmė nykti, o apylinkėse gyvenantys stačiatikiai buvo verčiami pereiti į katalikybę. Unitai šeimininkavo Vievyje iki XVIII a. pabaigos.

1810 m. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Švč. Sinodo nutarimu, unitų vienuolynas Vievyje buvo panaikintas ir perduotas stačiatikiams. 1812 m. jį sudegino prancūzų kariuomenė. Taigi XIX a. pradžioje Vievyje buvo sunaikintas LDK laikų stačiatikybės židinys. Jo vietoje įsikūrė naujos epochos, rusiškoji stačiatikių parapija.

1843 m. rugpjūčio 15 d. duris atvėrė nauja Vievio Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo cerkvė, tačiau vienuolynas nebuvo atkurtas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vievio cerkvė labai nukentėjo nuo artilerijos apšaudymo. Suremontuota buvo už parapijos lėšas. 1923 m. arkivyskupo Eleuterijaus iškilmingai pašventinta. Iš turėtos nuosavybės cerkvei palikta kunigaikščio B. Oginskio skirti 48 ha žemės su pastatais; ežeras nusavintas. Tarpukariu klebono pareigas ėjo Aleksandras Nedveckis. 1937 m. buvo 805 parapijiečiai.

Vievio Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo parapija 1919-1939 metais priklausė Kauno dekanatui. Ja rūpinosi šventikai:

Aleksandras Kurilovičius (1919-1920);

Genadijus Romaniukas (1921-1923);

Aleksandras Nedveckis (1923-1939).

1948 m. cerkvė įregistruota, o 1949 m. – suremontuota.

2000-aisiais metais prasidėjo dar viena cerkvės restauracija. Senasis kupolas buvo visiškai sukiužęs ir pro vis platėjančius plyšius į cerkvės vidų ėmė tekėti vanduo. Pagal jo kopiją buvo sumontuotas 10 tonų naujas varinis kupolas. Septyniems Ukrainos ir Baltarusijos meistrams talkino vietiniai gyventojai, kuriuos į talką sukvietė popas Venjaminas.

2003 m. gegužės 10 d. jau suremontuotoje cerkvėje vyko sakralinės muzikos koncertas. Koncertavo lenkų choristai iš Olštyno. Tai buvo penktojo tarptautinio sakralinės muzikos festivalio sumanytojos Tatjanos Rinkevičienės dovana vieviečiams. Vievio cerkvė po savo skliautais dar niekad nebuvo talpinusi tiek žmonių.

Vievio Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo cerkvėje yra 4 ikonos, įtrauktos į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą:

1. “Šv. Aleksejus, Maskvos metropolitas”. Ikona (medis, mišri technika; 150x70 cm) XX amžiaus pradžios.

2. “Šv. Juozapas Belgorodiškis”. Ikona (medis, mišri technika; 142x78 cm) XX amžiaus pradžios.

3. “Šv. Teodosijus, Ugličo arkivyskupas”. Ikona (medis, aliejus; 142,5x78,0 cm) XX a. pradžios.

4. “Šv. Serafimas Sarovskiškis”. Ikona (medis, aliejus; 142,5x78,0 cm) XX a. pradžios.

Šaltiniai:

1. Kultūros paminklų enciklopedija.-Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1998.- T. 1, d. 2.- P. 94.

2. Laukaitytė R. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje.- Vilnius, 2003.

3. Marcinkevičius A., Kaubrys S. Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918-1939 m.- Vilnius: Vaga, 2003.- P. 28-29.

4. Sakralinė muzika Vievio cerkvėje // Elektrėnų kronika.- 2003, Nr. 21, p. 1.

5. Valonytė L. Pilką provinciją nušvietė cerkvės kupolas: Vievio stačiatikių maldos namai po 157 metų vėl privertė atkreipti dėmesį // Lietuvos rytas.- 2000, priedas „Sostinė”, Nr. 197, p. 1, 2.

Į viršų