1965 balandžio 30 d. tuometinė Lietuvos vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti visos Lietuvos liaudies buities muziejų. 1966 m. vasarą buvo sukomplektuotas nedidelis muziejaus kolektyvas, sudaryta muziejaus mokslinė taryba. Ją sudarė etnografai, architektai, istorikai, menotyrininkai ir muziejininkai ( J. Baršauskas, K. Šešelgis, V. Landsbergis-Žemkalnis, J. Glemža, R. Jaloveckas, B. Kugevičienė, S. Čipkus, I. Butkevičius, V. Milius, S. Daunys, P. Vėlyvis, K. Čerbulėnas ir kt.). Tarybos pirmininkas buvo muziejus direktorius V. Stanikūnas. Pirmasis mokslinės tarybos posėdis įvyko 1966 m. rugsėjo 13 d. Jame nagrinėta muziejaus darbų programa ir generalinio plano sudarymo principai.

1967 m. pradėtos muziejaus statybos.

Pirmieji eksponatai - stiebinis malūnas iš Raseinių raj. ir numas iš Plungės raj. pastatyti 1968 m. 1974 m. lietingą apniūkusią birželio 22 dieną muziejus buvo atidarytas lankytojams. Po to muziejaus statyba tęsėsi, buvo suformuotas aukštaičių gatvinis rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėstas žemaičių branduolinio kaimo fragmentas, Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba (iki šiol dar nėra joje gyvenamojo namo - stubos), ir pradėtas miestelio aikštės perimetrinis užstatymas.

1993 m. muziejuje atsirado neįprastas statinys - jurta, panaši į tokias, kokias 1941 -1942 m. tremtiniai statėsi prie Laptevų jūros. Svetima Lietuvos kultūrai, ji tarsi simbolizuoja tą posūkio tašką, nuo kurio taip pasikeitė Lietuvos kaimas. Prie jurtos vyksta Lapteviečių brolijos (tremtinių, grįžusių nuo Laptevų jūros) sambūriai, minint liūdnas Lietuvos istorijai datas. Į sambūrius atvykstą jakutai džiaugiasi taip toli nuo gimtosios šalies matydami savo kultūros pėdsakų.

Šiuo metu muziejaus statybos beveik sustoję dėl sunkių ekonominių sąlygų. Bet galima pasidžiaugti, kad muziejuje organizuojamos šventės - Užgavenės, Velykos, Jurginės ir kt. Jau tradicija tapo, kad rajono gaisrininkai pamini muziejuje Šv. Florijono dieną, Išsportininkai (ir ne tik jie) "bėga aplink Lietuvą". Muziejuje vyko senųjų automobilių paroda ir lenktynės. Daugybę lankytojų sutraukdavo Povilo Mataičio vadovaujamo Klojimo teatro spektakliai. Ypatinga nuotaika pasižymėjo pirmasis muziejaus renginys - Pirmosios vagos šventė. Sunku ir išvardinti visas vykusias šventes. Į Dzūkų, Aukštaičių ar Suvalkiečių dienas muziejuje suvažiuoja folkloriniai ir etnografiniai ansambliai ir džiaugiasi patys, ir linksmina lankytojus.

Muziejų lanko tiek Lietuvos žmonės, tiek svečiai iš įvairių pasaulio šalių. Vieni ekspozicijas apžiūri savarankiškai, kiti naudojasi muziejaus gidų paslaugomis. Trumpiausia ekskursija truko 10 min., kai lankesi Kubos žemės ūkio ministras, ilgiausia - 6 val., kai muziejumi domėjosi gydytojas iš Islandijos Helgi Valdimarson. Muziejuje lankėsi Lietuvos prezidentai A.Brazauskas ir V.Adamkus, Seimo pirmininkas V.Landsbergis, Švedijos, Norvegijos karališkosios poros, Estijos, Islandijos prezidentai, Lenkijos Seimo nariai, įvairių šalių ambasadoriai Lietuvoje. Muziejus yra Europos muziejų po atviru dangumi asociacijos narys.