Videniškiai – nedidelis miestukas netoli Molėtų. Ši vietovė XIII a. priklausė Nalšios sričiai, kurią valdė kunigaikštis Daumantas. Spėjama, kad Daumantas Videniškiuose buvo pastatęs įtvirtintą pilį. XV–XVII a. Videniškiai priklausė Giedraičiams. Į didesnę gyvenvietę jie neišaugo, tačiau XVII–XVIII a. tai buvo svarbus kultūros ir dvasinio gyvenimo centras. 

Šiandien tebestovinčią mūrinę Šv. Lauryno bažnyčią 1618 m. pastatė Ukmergės valdytojas ir Mstislavlio vaivada Martynas Marcelis Giedraitis. 1631 m. prie jos dešiniojo šono pristatyta koplyčia su palaimintojo Mykolo Giedraičio altoriumi ir rūsiu, kuriame laidoti Giedraičių šeimos nariai. Renesanso architektūros bruožų turinčioje bažnyčioje gausu XVII–XVIII a. dailės paminklų: skulptūromis ir drožiniais puošta XVII a. sakykla, penkių XVIII a. medinių altorių ansamblis, fundatoriaus portretas (XVII a.). Presbiterijos sienose įmūrytos 1639 m. sukurtos pirmojo vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio ir vienuolyno fundatoriaus Martyno Marcelio Giedraičio epitafijos.

Visa Giedraičių giminė uoliai skatino palaimintuoju laikomo atgailos kanauninkų vienuolio Mykolo Giedraičio kultą, todėl prie bažnyčios fundatorius įkurdino atgailos kanauninkų vienuolius ir pastatydino jiems vienuolyną. Vienuolyno vyresnysis netrukus, dar XVII a. pirmoje pusėje, gavo infulatūros (teisės nešioti vyskupo insignijas per liturgines iškilmes) privilegiją ir buvo vadinamas infulatu. Videniškių atgailos kanauninkų vienuolynas buvo vienas svarbiausių šios vienuolijos centrų: čia veikė noviciatas, gyveno nemaža vienuolių bendruomenė, kartkartėmis reziduodavo Lietuvos provincijos provincijolas, vėliau – ir pats ordino generolas. 1832 m. vienuolynas panaikintas, dauguma jo medinių pastatų sunyko. Išliko tik dviaukštė mūrinė vienuolyno infulato rezidencija. Antrame aukšte buvusioje salėje (vėliau padalyta į du atskirus kambarius) galima pamatyti Lietuvoje unikalią ant sienų tapytą Videniškių vienuolyno vyresniųjų portretų galeriją. 

2 km į vakarus nuo Videniškių, Baltadvaryje, išliko Giedraičių pilies liekanų. Pilį XVI a. pradėjo statyti Vilniaus vietininkas Matas Giedraitis, o baigė jo sūnus, Videniškių bažnyčios fundatorius Martynas Giedraitis. Bastioninio tipo pilį pastatė meistrai iš Švedijos. XVII a. jos teritorijoje Giedraičiai pasistatė rezidencinius rūmus ir pavadino juos Baltuoju dvaru. Šios valdos Giedraičiams priklausė iki XVII a. pabaigos, o 1695 m. jos atiteko Vilniaus misionierių vienuolynui. XIX a. pilis sunyko. Šiandien čia dar galima matyti išlikusius žemės gynybinius statinius, bastionų ir kai kurių kitų statinių liekanas.

Dalia Klajumienė, Videniškiai, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 164–166.-