Stovinti ant aukštos kalvos Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra svarbus Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Ši bažnyčia yra trečioji Pivašiūnuose.

Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis testamentu Senųjų Trakų benediktinams paliko 8000 auksinų ir Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu. Tuomet šioje vietoje jau stovėjo bažnytėlė, nes čia benediktinų jau buvo paskirtas kunigas. Mirus Pivašiūnų bažnyčios fundatoriaus žmonai Sofijai Klockai, benediktinai, nuo 1648 m. įgavę visas palivarko valdymo teises, ėmė statydinti naują bažnyčią. Jų pastangomis pastatyta antroji bažnyčia, kurią 1674 m. pašventino Vilniaus vyskupas Mikalojus Slupackis. Ši bažnyčia XVIII a. viduryje sudegė. Senųjų Trakų abato Celestino Sorakos rūpesčiu Pivašiūnuose 1825 m. buvo pastatyta nauja ir šiandieną stovinti Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir šv. Jono Krikštytojo bei šv. Benedikto bažnyčia. Ją 1850 m. rugsėjo 8 d. pašventino Vilniaus vyskupas Vaclovas Žilinskas.

Pamaldumo tradicijos atsispindi Pivašiūnų bažnyčios meno kūriniuose. Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja savo stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Didysis savitas altorius, rodos, sukurtas specialiai Švč. Mergelės paveikslui, kuris nutapytas XVII a. viduryje ir papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugelis maldininkų, kurie kreipėsi į Pivašiūnų bažnyčios Mergelę, patyrė įvairių malonių.

Priešais bažnyčią stovi varpinė, šventoriuje – kapinės.