Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Biržuvėnų dvaras



Muzikinio kūrinio atlikėjas: MEDZIOKLE

Objektas

Biržuvėnų dvaras

Aprašymas

Dvaro istorija

Biržuvėnų vietovė minima 1253 m. kryžiuočių kronikose. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininkų. Vėliau dvaras perėjo į privačias rankas. 1637 m. žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas dvarą pardavė Pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. 1670 vasario 7 dieną Vladislavas Vaina ir jo žmona Felicijana Belikevičiūtė-Vainienė Biržuvėnus pardavė Tverų seniūnui Mykolui Gorskiui (valdė Beržėnus ir Pašatriją), herbo Nalenč (Nałęcz) turėtojui. Gorskiams Biržuvėnų dvaras priklausė iki XX a. vid. Paskutinė dvaro savininkė (valdė Biržuvėnus iki 1940 m.) buvo Ona Gorskiene. 1928 m., vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, Biržuvėnai buvo išparceliuoti. Parceliacijos plane nurodyta, kad sodybai priklausė 465 ha dirbamos žemės ir ganyklų bei 50 ha miško. Po jos liko apie 130 ha[3]. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras priklausė vokiečių karinei vadovybei (ūkį prižiūrėjo du vokiečių karininkai). Po karo dvaro sodyboje įkurtas tarybinio ūkio centras.

Išskirtini trys dvaro sodybos formavimosi etapai:

1) XV a.–XVIII a. vid., kai, sprendžiant iš inventorių medžiagos, dabartinėse vietose buvo įkurti reprezentacinis dvaro kiemas ir ūkiniai (palivarko) kiemai. Virvytė patvenkta, ant jos pastatytas malūnas. Visi pastatai suręsti mediniai. Kitoje Virvytės pusėje, dabartinėje gyvenamojoje teritorijoje, veikiausiai buvo Biržuvėnų gyvenvietė, kuriai XVIII a. pr. išrūpinta teisė rengti turgus.

2) XVIII a. vid.–XIX a. pr., kai XVIII a. vid. žemaičių kaštelionas Mykolas Gorskis, kaip rašo R. Aftanazy, po antrosios savo santuokos su Marijona Vainaite „pastatė Biržuvėnuose medinį ponų namą, dvi oficinas ir kitus ūkinius pastatus“ ir suformavo ašinės simetrinės kompozicijos bruožų turintį pagrindinį dvaro kiemą. Pastarąjį sudarė ilgo stačiakampio kiemo ašyje stovintis barokinis ponų namas, šonuose – oficinos, gale – arklidė (stainia). Ūkinė dalis (palivarkas) išliko senoje vietoje.

3) XIX a. pab.–XX a. pr. naujai pastatyti pagrindiniai ūkinės dalies mūriniai pastatai (tvartas, kiaulidė, dvi daržinės), mediniai darbininkų namai, kumetynai, kalvė(?). Svirnas veikiausiai rekonstruotas. Gamybinėje dalyje vietoje medinio malūno pastatytas mūrinis kartono fabriko ir elektros jėgainės pastatas, greta – medinis inžinieriaus namas. Reprezentacinėje dalyje pertvarkytas ponų namas, nugriauta viena iš dviejų oficinų ir atkartojant arklidės formas suręsta medinė arklidė – vežiminė. Tuo metu pagal A. Zaleskio projektą perplanuotas parkas.1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo Tverų seniūnas Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais (arklidė, vežiminė, kalvė, vandens malūnas ir kt.) pastatais, užtvenkė Virvyčios upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę. Gorskiams Biržuvėnų dvaras priklausė iki XXa. vidurio.

1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo čia įkurtas tarybinis ūkis.

Biržuvėnų dvaras - medinės dvarų architektūros paminklas. Iš išlikusių dvaro pastatų vertingiausi yra XVIII a. vidurio reprezentacinės dalies mediniai bei originalios architektūros XIX a. pabaigos – XXa. pradžios mūriniai ir mediniai pastatai: ponų namas – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo baroko laikotarpio ponų namų; oficina, vežiminė ir arklidė – vieninteliai XVIIIa. medinės architektūros oficinos ir arklidės ir vežiminės pavyzdžiai Lietuvoje; XIXa. pabaigos – XXa. pradžios pastatai - malūnas, tvartas; daržinės su užvažiuojamaisiais tiltais – vieninteliai tokio tipo medinių daržinių pavyzdžiai Lietuvoje. Taip pat vertinga iki mūsų dienų išlikusi dvaro sodybos planinė struktūra: ją sudaro reprezentacinė, ūkinė, gamybinė ir gyvenamoji (kumetynų) zonos. Ponų namas, oficina, arklidė sustatyti apie ovalinį parterą.

Dvaro teritorijoje yra 6 sakralinės bei mitologinės vietos: koplytstulpis su išdrožta šventojo skulptūrėle, Gorskių šeimos kapinės, vokiečių karių kapinės, medinis skenduolių kryžius, Biržuvėnų piliakalnis, šaltinis Laumės pėda.

1995 m. dvaro sodyba įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 2000 m. – įregistruota kultūros vertybių registre, 2005 m. – pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2008 m. – paskelbta kultūros paminklu.

Šiuo metu Biržuvėnuose veikia etnografinis muziejus.

2004 m. Biržuvėnų dvare siautėjęs gaisras sunaikino dalį ponų namo autentikos: sudegė stogas, išdegė vidurinės dalies patalpos, nuvirto vienas iš didžiųjų kaminų. Medinės dvarų architektūros paminklo būklė tapo avarinė. Tačiau 2008 metais gauta parama projektui „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas viešosioms reikmėms" – 4,5 mln.litų – prikėlė dvarą naujam gyvenimui. Šis projektas buvo finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų ir valstybės biudžeto lėšų.

Projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija, jam vadovavo architektas Rimas Grigas, darbus vykdė bendrovė „Virbarta“.

Restauruotame Biržuvėnų dvaro ponų namas naudojamas Luokės seniūnijos bendruomenės poreikiams, čia veikia biblioteka.