BIRŽAI (Panevėžio apskritis, savivaldybės centras)

Biržai pirmiausia minimi kaip valda, nuo 1520 m. – kaip miestelis su 53 miestelėnų kiemais. Biržų reikšmė ypač išaugo XVI amžiuje. 1547 m. Mikalojus Radvila Rudasis gavo privilegiją tituluotis Biržų ir Dubingių kunigaikščiu. Šį titulą paveldėjo ir jo palikuonys. 1589 m. Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno pastangomis Biržai gavo savivaldos teises. Miestas tapo šios Radvilų giminės šakos rezidencija ir Biržų kunigaikštystės ūkiniu bei administraciniu centru. 

Valdant evangelikams reformatams Radviloms, Biržai buvo svarbus Reformacijos židinys. 1584 m. Kristupas Radvila Perkūnas skyrė fundaciją evangelikų reformatų bažnyčiai ir mokyklai išlaikyti, 1592 m. – lėšų mokyklai. Biržuose įsikūrus gausiai vokiečių amatininkų bendruomenei, 1636 m. Kristupas Radvila pastatydino jiems liuteronų bažnyčią, kuri stovėjo iki 1741 m., kai buvo sugriauta. 1731 m. Biržai atiteko Nesvyžiaus Radviloms – jie šiame mieste sustiprino katalikų bendruomenės įtaką.

Biržuose buvo toliausiai šiaurėje esanti Lietuvos tvirtovė, strategiškai labai svarbi šiaurinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų apsaugai. Pirmąją Biržų pilį iki 1589 m. pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. Per karą su Švedija 1625 m. pilis buvo apgriauta, nuo 1636 m. pradėta atstatyti. Atstatant pilį dirbo architektai ir karo inžinieriai iš Prūsijos, Livonijos, Lenkijos bei Kuršo. Kristupo Radvilos Perkūno sūnus didysis etmonas Kristupas Radvila aktyviai dalyvavo organizuojant darbus ir juos prižiūrint. Pilis buvo stiprinama olandiško tipo statiniais: mūrinės sienos pakeistos žemių pylimais, gilintos fosos (gynybiniai grioviai). Antrosios Biržų pilies statiniai baigti 1638 metais. Tada perplanuotas ir visas miestas: sukurtas rezidencinio miesto planas, kuriame sujungta pilies ir miesto erdvė. Pilyje buvo suderintos gynybinės ir rezidencinės funkcijos, ji turėjo svarbią reprezentacinę reikšmę. Į pilį vedė vartai su marmurinėmis plokštėmis, puoštomis Radvilų giminės herbu. Salės buvo dekoruotos tapybos darbais, vaizduojančiais svarbiausius Radvilų giminės istorijos įvykius. 1655 m. švedai vėl užėmė ir apgriovė tvirtovę. Ji atstatyta 1669 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklininko Boguslovo Radvilos iniciatyva. Naujo pilies projekto autoriumi laikomas architektas Teofilis Krel-Spinovskis. Bastionų supamas gynybinis kompleksas buvo sudarytas iš daugybės pastatų: reprezentacinės rezidencijos, arsenalo, kareivinių, arklidžių ir t. t. 1704 m., per Šiaurės karą, tvirtovė atiteko švedams, buvo susprogdinta ir prarado strateginę reikšmę. 

XX a. 8–9 dešimtmečiuose pilis atstatyta, dabar čia įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Čia saugomi archeologiniai radiniai – Radvilų laikų Biržų miesto ir pilies materialiosios kultūros pavyzdžiai: pilies teritorijoje rastų skulptūrų fragmentai, architektūros detalės, kokliai, stiklo dirbiniai ir t. t. Pilį supa parkas, jo teritorijoje išliko XVII a. bastionų ir fosų fragmentų. 2011–2013 m. atstatytas pilies arsenalas, kuriame įrengta karybos ir kalvystės istorijai skirta ekspozicija.

Aistė Paliušytė, Biržai, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė: Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 30–32.  Redaguota 2020 01 17.