1901 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia jau kitoje vietoje, ant kalno. Kunigavo tada Butkus. Apie jį seni žmonės vis pasakojo legendas. Jis caro kariuomenėje dirbęs kapelionu, gavęs aukštą laipsnį ir krūvą medalių. Kai susiruošė statyti bažnyčią, į susirinkimą sušauktiems parapijiečiams pasakė: - Bažnyčios negalima statyti kišenėje. Sinagogoms reikia upės, vandens. Mums - kalnų, debesų. Bažnyčia turi rodyti kelią dangun. Žmonėms buvo pikta, kad klebonas už surinktus pinigus pirmiausia supirkinėjo žemės sklypus ant kalno. Nepaisydamas priekaištų padarė masyvius betoninius pamatus ir nuklojo kelias eiles plytų. Susirgo ir mirė.
Išsirinko sau įpėdinį K. Bučnį. Tai buvo šviesios, kilnios sielos žmogus, bet silpno kūno vyras. Vykdė pirmtako priesaką: "Dievo namai turi rodyto kelią dangun". Išmūrijo sienas ligi langų, nors parapijiečiai maištavo, kad Vilkijai nereikia tokio didelio mūro. Maištą nutildė, o pats mirė. 1906 m. Vilkija gavo energingą, sveiką kleboną Stanislovą Bačkį. Jis rado tuščią parapijos kasą ir maištaujančius žmones. Suprato, kad aukų nesurinks, todėl griebėsi ūkininkavimo. Jaučakiuose bei Vilkijos kaime įkūrė plytines. Stebėtina, kad 1906 - 1908 m. bažnyčion įmūrytos plytos ir šiandien laikos. Viską dirbo patys valstiečiai: kasė, rankiojo kalkakmenius, mynė kojomis bei arkliais, degė, ant savo pečių nešiojo pastoliais. Dirbo veltui. 1908 m. statyba baigta.

1908 m. rugsėjo 21 d. Vilkijoje buvo pašventinta naujai pastatyta Šv. Jurgio parapijos bažnyčia. Tai didingas raudonų plytų pastatas, iškilęs ant kalno ir tapęs pagrindiniu miesto akcentu.

Vilkijos bažnyčia – neogotinio stiliaus, lotyniško kryžiaus plano, su daugiasiene apside (t. y. skliautuota), dvibokštė (bokštų aukštis 35 m.) Bažnyčios vidus 3 narvų, o fasadas sudėtingas, suskaidytas truputi atgal patrauktu frontonu tarp dviejų aukštų bokštų. Langai gotiškų formų su smailiomis arkomis.
Į bažnyčios pašventinimo iškilmes susirinko apie 10 tūkstančių žmonių ( dabar Vilkijos parapijoje yra maždaug 5 tūkstančiai). Tokio žmonių gausaus susitelkimo Vilkija nėra mačiusi. Iškilmėse dalyvavo 10 kunigų iš iš aplinkinių parapijų. Pašventinimo apeigas atliko Skapiškio klebonas kun. Daleckis, kuris dirbo vikaru Vilkijos bažnyčiose, kuri sudegė 1892 metais. Pirmąsias iškilmingas šv. Mišias aukojo Josvainių dekanas kun. Novickis, o pamokslą pasakė Butkiškės klebonas kun. labokas (Jų vardai nežinomi). Per šv. Mišias gražiai giedojo bažnyčios choras, kurį organizavo naujasis Vilkijos klebonas kun. Stanislovas Bačkis.
Mišparus iškilmingai laikė Ariogalos klebonas kun. Gudzinskis (vardas nežinomas).Po pašventinimo iškilmių susirinkusieji iškilminga procesija ėjo aplink bažnyčią. Naujosios bažnyčios statyba kainavo apie 45 tūkstančius rublių, o dar 20 tūkstančių reikėjo norint baigti vidaus darbus.
Ją baigė statyti klebonas Stanislovas Bačkis .Išsaugota nuo sunaikinimo Vilkijos bažnyčia 1920 m. gegužės 18 dieną buvo konsekruota (t. y., buvo pašventinta bažnyčia, altoriai, varpas ir liturginiai indai). Šias apeigas Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus pavedimu atliko vyskupas Juozas Skvireckas. Į didįjį altorių buvo įdėtos šventųjų relikvijos ir suteikti atlaidai kasmet minint bažnyčios konsekravimo metines Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

1936 metais Vilkijos parapiją apjungė 5563 parapijiečiai.

Panaudota internetinė medžiaga.