Žemaitkiemyje bažnyčia gyvuoja nuo XVI a. Apie 1582 metus Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Ji buvo pastatyta apie 1586 metus. Statyba rūpinęsis Garcias Alabianus. 1716 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, kad vietoj bažnyčios bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos bažnyčia ir pastatyta sudegusios vietoje. Žmonės nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti bažnyčios statybą. Už tai klebonas M.Gulbinas ištremtas 3 metams į Kalugą. Dviems metams ištremti ir 3 bažnyčią statę darbininkai. 1892 m. buvo suprojektuota mūrinė bažnyčia. Parapijiečiai ilgai negavo leidimo statyti. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899 -1902 m. pastatyta dabartinė Šv.Kazimiero mūrinė bažnyčia. Ji turi neobaroko bruožų, stačiakampio plano, su masyviu fasado bokštu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčioje yra išlikę religinio meno kurinių. Iš vertingesnių yra XIX a. paveikslas "Švenčiausiosios Mergelės Marijos žengimas į dangų", XIX a.medinės skulptūros- "Jėzus Nazarietis", "Prisikėlęs Kristus". Apie 1909 metus pastatyti galingi vargonai.

Žemaitkiemio bažnyčios dailės kūriniai
Paminkliniai yra paveikslas ir dvi skulptūros. "Marijos ėmimas į dangų“(DV 3313)- tai molbertinės tapybos paveikslas; tapyba(medis, aliejus; 190x111cm) XIX amžiaus aptaisai(medis) XIX a. I - os pusės. Vaizduoja Mariją stovinčią ant debesų ir pusmėnulio, apsuptą angeliukų. Figūra sukomponuota tradiciškai(palenkta galva, maldai sudėtos rankos), pailginta, veidas idealizuotas, modeliuotas sąlygiškais šviesšešėliais ir linijomis. Tapyta lygiai, plonai; vyrauja ryškios, lokalios, šiltos ir šaltos geltonos, mėlynos, rausvos, rudos spalvos(paveikslas pertapytas). Profesionaliai sukurti mediniai (reti Lietuvos dailėje) aptaisai. Jie dengia Marijos drabužius, karūną, debesis. Drabužių aptaisai drožinėti klostes ir aprangos dalis žyminčiomis linijomis, stilizuotų augalinių, rokailių motyvų įv.aukščio reljefiniu ornamentu ir 4 bareljefinėmis angelų figūromis (Saulius Mikėnas).

Skulptūra „Nazarietis“(DR 1143). Apvalioji skulptūra (medis, polichromija; 105x29x27 cm). XIXa. liaudies skulptoriaus darbo. Tradicinės ikonografijos. Figūra frontali, simetriška, statiška, vientiso rikreto, pailginta. Vertikalumą paryškina klostes perteikiamčios ilgos įpjovos, kilpėta krintanti virvė. Kompozicijai stabilumo teikia horizontalios formos : ties juosmeniu sudėtos rankos su didelėmis plaštakomis, dekoratyvus, ornamentiškas erškėčių vainikas. Modeliuota grubokai, apibendrintai, įpjovos grafiškos. Savitų bruožų veidas (atsikišę skruostikauliai, siauri akių plyšeliai, lūpų, barzdos, ūsų griežtos linijos) perteikia rimtį, tvirtumą. Dekoratyvumą sustiprina spalvos (ruda, sidabrinė, gelsvai rausva, raudona). Skulptūra įtaigios plastikos, emocionali. (Stasys Latonas).