Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Diatlovo bažnyčia 1646 m. (skaityti)



Garso fonas: Leopoldas Digrys (organ)

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

ZIETELA (Дзятлава, Gardino sritis, rajono centras) Miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a. vidurio. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis čia fundavo parapinę bažnyčią. 1498 m. kitas Lietuvos valdovas, Aleksandras Jogailaitis, Zietelos valsčių su teise steigti miestą padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui. Naujasis savininkas čia pastatydino medinę pilį, įtvirtintą žemės pylimais, taip pat medinę Kristaus Atsimainymo cerkvę (1508).  XVII–XVIII a. Zietela priklausė Sapiegoms, Palubinskiams, Klecko šakos Radviloms, Soltanams. Miestelis išgyveno du didelius gaisrus: 1708 m. jį su pilimi sudegino švedai, bausdami vietos gyventojus už tai, kad šie savaitei suteikė prieglobstį Rusijos imperatoriui Petrui I. 1743 m. balandžio 6 d. ugnis pasiglemžė visus miesto pastatus. Parapinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1624–1646 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos iniciatyva. Jos architektūra turi sąsajų su Liublino mūrininkų darbais. Iš pradžių bažnyčia buvo bebokštė ir stovėjo turgaus aikštės viduryje. 1743–1751 m. atstatyta po gaisro Mikalojaus Faustino Radvilos ir jo žmonos Barboros Zavišaitės pastangomis. Šventovė įgavo Vilniaus baroko architektūros bruožų (ažūriniai bokštai, vargonų choras, įrengtas 1748 m., septynių stiuko altorių ansamblis ir 1749–1751 m. pagaminta sakykla). Radvilų rūmai (dab. rajono ligoninės paviljonas), pastatyti Naugarduko vaivados Mikalojaus Faustino Radvilos ir Barboros Zavišaitės 1729–1731 m. Ostrogiškių pilies vietoje, išsiskiria ypač gausia heraldine ir ornamentine fasado puošyba. Jį dekoruoja medalionai, panoplijos ir girliandos, kaneliūriniai piliastrai, įvairiais motyvais papuošti langų sandrikai. Banguotas centrinio rizalito fasadas (kadaise puoštas Šv. Mikalojaus ir Šv. Barboros statulomis) – vienas ankstyviausių dinamiškos vėlyvojo baroko architektūros pavyzdžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Greta rūmų, kurių šonuose kadaise stovėjo alkierių bokštai, driekėsi peizažinis (angliškasis) parkas, apstatytas trobelėmis su Žano Pjero Norbleno (Jean-Pierre Norblin) freskomis. Parkas buvo įkurtas kunigaikštienės Karolinos Pociejūtės-Radvilienės ir jos dukters Pranciškos Teofilės Radvilaitės-Soltanienės. 

Dalia Klajumienė, Zietela, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 396–399.

Į viršų