Arvydų-Bezdonių dvaras turi ilgą ir permainingą savo istorijos vagą. Dar viduramžiais čia lankydavosi istorinės asmenybės. Plačiuose apylinkės miškuose mėgo medžioti pats Jogaila. Prieš išvykdamas karaliauti į Lenkiją, dvare jis priimdavo delegacijas iš kaimyninių kunigaikštijų ir net pačios Senosios Rusios. XVI a. jau Žygimantas Senasis dvarą ir žemes aplink jį padovanojo tuometiniam Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui Ulrichui Hozijui. Vietiniai gyventojai manė, kad dalį iždo pinigų jis laikęs dvaro rūsyje, esančiame slaptame atsarginiame išėjime. Visi tie lobiai taip ir liko žmonių svajonėse, o gal ir kažkur giliai dvaro rūsyje. 1609 m. Ulricho Hozijaus sūnus Stanislovas dvarą padovanojo Vilniaus jėzuitams. Tuo metu čia lankydavosi garsus peotas Motiejus Sarbievijus. Taip dvaras keliavo iš rankų į rankas, kol tarpukariu, lenkams užėmus Vilniaus kraštą, jis atiteko paskutiniam žinomam jo Ponui – Koscialkovskiui. Pastarasis garsėjęs savo laisvu gyvenimo būdu, dvare rengė kortų žaidimų bei svaigalų gėrimo varžybas. Pats patogiai įsitaisęs dvaro belvederiniame bokšte iš muškietos šaudė į aplinkui besiganančias karves. 2002 m. dvaras buvo nupirktas ir restauruotas. Dabar jis mena turtingą savo praeitį ir tarsi galvą, aukštai iškėlęs savo bokštą, žvelgia į ateitį.