Dabartinę Dievo atsimainymo cerkvę pastatė Nikolajus Glebovičius 1570 metais Zaslaulio pilies teritorijoje kaip kalvinistų šventovę. Šioje šventovėje pamokslus sakė pats Symon Budnyj. Po kurio laiko ši kalvinistų šventykla tapo Mikolo Arkangelo katalikų bažnyčia. Tai atsitiko XVII a. antroje pusėje kai naujaisiais šeimininkais tapo Kazimieras Janas ir Kristina Barbora (iš Glebovičių giminės) Sapiegai. Tuomet buvo pristatytas 37- rių metrų bokštas – varpinė. Šito bokšto architektūra su daugeliu gynybinės paskirties elementų byloja apie to meto nuolatinę karo grėsme tuometinėje Baltarusijoje. Šventovė įgavo renesanso epochos gynybinę – kultinę išvaizdą. 1840 metais šventovė buvo atiduota stačiatikiams ir pašventinta kaip Atsimainymo cerkvė. Tuo pat metu buvo atlikti jai restauravimo darbai.

Dėka gautų 6000 rublių iš valstybės iždo, 1864-1865 metais buvo pastatytas naujas kupolas, pakeistos grindys, stogas padengtas skarda. 1922 metų pavasarį kaip ir daugelyje kitų Baltarusijos cerkvių ji buvo apiplėšta, o 1935 metais buvo visiškai uždaryta. Tiktai 1990 metais šventovė buvo grąžinta tikintiesiems. 1996 metais šventovėje įvyko gaisras (kalbama, kad cerkvę padegė satanistai), tačiau viskas baigėsi laimingai,. Po remonto šventovė įšventinta kaip stačiatikių cerkvė. Dabar cerkvė priklauso istoriniam – kultūriniam draustiniui ,,Zaslauje“. Ją kiekvienais metais aplanko dešimtys tūkstančių turistų. Daugelis jų meldžiasi šioje šventovėje ir prašo užtarimo pas Dievą.