Turgelių parapijos istorija 1511-2011 metais

1. Turgelių ir apylinkių praeitis Pavadinimas ,,Turgeliai“ kilo iš lietuviško žodžio ,,turgus“. Turgelių miestelis yra apie 30 km į pietryčius nuo Vilniaus ir 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Tolimoje praeityje Turgeliai buvo vadinami Mažasis Merkys arba Mangirdų Merkys. Vietovė yra įsikūrusi slėnyje, dešiniajame Merkio krante.

Turgelių gynybinė reikšmė buvo seniai žmonių pastebėta, tą patvirtina dvi gyvenvietės, kurios iškilo šitoje vietovėje. Gyvenviečių egzistavimas įrodo, kad Turgelių apylinkės buvo apgyvendintos jau prieš tūkstantis metų. Manoma, kad didelis dvaras pavadinimu ,,Merkys“, kuris egzistavo XIV-XV amžiuje, buvo nedidelės senosios kunigaikštystės nuosavybė. XV amžiaus pabaigoje valdos ,,Merkys“ buvo padalytos – nuosavybės dalis atiduota Mangirdų šeimai. Mangirdų ,,Merkys“ yra Turgelių miestelio istorijos pradžia. 1501 metais karalius įteikė privilegiją nuosavybės teritorijoje atidaryti turgų ir dvi smukles. XVI amžiaus I pusėje Merkyje šeimininkavo broliai Mangirdai. Iš dokumentų žinoma, kad gyvenvietėje vykdavo turgus. Šis teiginys leidžia prieiti išvados dėl gyvenvietės pavadinimo ,,Turgeliai“ atsiradimo, kuris egzistuoja iki šiol. Turgelių pavadinimas minimas istoriniuose dokumentuose nuo XVII amžiaus. Iki to laiko yra pateikiamas Mangirdų Merkys, Mažasis Merkys. Daugiau informacijos apie Turgelius pateikia XVIII amžius. Turgelių šventykla turėjo įtakos miestelio įkūrimui ir vystymuisi, nes miestelis buvo bažnyčios žemėse. Gyveno čia parapijos pavaldiniai, veikė bažnyčios smuklė.

Jašiūnų-Turgelių kelyje yra įsikūrusi Merkinė. Merkinės Respublika, kurią įkūrė kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis, buvo įžymi 1767 – 1794 metais. 1767 metais kunigas nusipirko Merkinės nuosavybę ir apylinkių žemes. Nuosavybės plotas sudarė 140,3 valakų (lietuvių ploto matas - 3040 ha), kurio trečdalis buvo padengtas miškais. Po kurio laiko įsikūrė garsi ,,Merkinės Respublika“, savotiška šalis valstybėje. Merkinės Respublika turėjo savo herbą ir vėliavą, savo parlamentą, liaudies miliciją, iždą, savišalpos kasą, mokyklą, gydytoją. Jos prezidentas, Povilas Ksaveras Bžostovskis, nuosavybėje panaikino baudžiavą, žemę, kurią apmokestino, išdalino žmonėms, suteikdamas galimybę ją išpirkti. 1780 metais kunigas Povilas pastatė koplyčią. Grafas Bžostovskis eksperimentuodamas įgyvendino šiuolaikinės nuosavybės naujovišką valdymo idėją. 1791 metais Lietuvos ir Lenkijos seimas oficialiai pripažino Merkinės Respubliką ir patvirtino jos konstituciją. Eilinis Lenkijos padalijimas sutrukdė Merkinės Respublikos vystymuisi ir augimui. Padėtis pablogėjo dėl Merkinės šeimininko ir jo žmonių aktyvaus dalyvavimo Kosciuškos sukilime. Bžostovskis išvyko iš šalies, o 1912 metais Merkinė buvo atiduota Vagnerių valdymui. Merkinės pilis visiškai sudegė vokiečių okupacijos metais. 2. Parapijos ištakos ir istorija Turgelių Romos katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo pastatyta 1511 metais broliu Vaclavo ir Aleksandro Mangirdų ir Viktoro Gabrialovičiaus pastangomis.

Bažnyčia iškilo Mangirdų žemėse, taigi Mangirdų Merkinėje. Mangirdai padovanojo šventyklai 7 valakų žemės. Pirmasis klebonas buvo Adomas Jastžębskis, kilęs iš Lenkijos. 1565 metais kunigas iškeliavo į Lenkiją ir negrįžo, nes jį ištiko staigi mirtis. Kitas klebonas buvo Andrius Nadratovskis. XVII amžiaus I pusėje klebonu dirbo kunigas Kšyštof Pšeslavskis.

Pirmoji bažnyčia stovėjo iki 1722 metų. Gaisras sunaikino pirmąją medinę bažnyčią. Kunigo Stanislavo Kurčbacho, Turgelių klebono pastangomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.

1767-1824 metais su pertraukomis Turgelių parapijai vadovavo kunigas, grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Pamilo šias žemes ir nusprendė pastatyti naują mūrinę bažnyčią, bet tai įvyko po jo mirties. Atsižvelgiant į politinę situaciją nebuvo galimybės greitai pastatyti bažnyčią. Žlugus senajai tvarkai, statyboms gautas leidimas iš carinės valdžios.

Dabartinės bažnyčios steigėjas Turgelių parapijoje buvo klebonas ir dekanas kunigas Povilas Šepeckis. Kunigas Povilas Šepeckis gimė 1850 metais, o 1884 metais buvo įšventintas į kunigus. Į Turgelių parapiją atvyko 1895 metais, klebonu dirbo 1895-1939 m.

XIX amžiaus pabaigoje Turgelių parapijos bažnyčia tapo ankšta, nes jai priklausė nuo 8 iki 9 tūkstančių parapijiečių, todėl 1895-1905 parapijiečių pastangomis išmūryta šventykla išaugo. Bažnyčia atstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą, patvirtintą 1897m. rugsėjo 30 d.

1900-1909 metais vyko statybos darbai. Bažnyčia labai išaugo, nes buvo pristatytos šoninės navos, o pagrindinė nava paremta pilioriais, kurie išliko senosios bažnyčios sienose. Pristatant apsidą ir prieangį bei du bokštus su 4 perdengimais bažnyčia padidėjo. Bažnyčios sienos buvo padarytos iš akmenų, o arkos ir skliautai iš plytų. Sienos iš lauko pusės padengtos sluoksniu iš skaldyto akmens, pagrindą sudarė kalkės.

Neobaroko ir klasicizmo stiliaus bažnyčia (40 m.*26 m.) įsikūrė Tabariškių, Akmenynės, Rudaminos ir Jašiūnų kelių sankryžoje. Bažnyčios stačiakampė aikštė yra aptverta akmenų ir mūro tvora. Trijų navų bažnyčia, su dviem bokštais yra stačiakampio plano. Iš abiejų pusių presbiterijose yra mažos zakristijos. Presbiterijos siena dekoruota augalų motyvais. Šoniniai altoriai yra neoklasicizmo stiliaus. Vargonai išpuošti kukliai - su angelo statula. Šalia antrojo pilioriaus yra medinė raižyta sakykla. 1928-1930 metais vykdavo paskutinieji bažnyčios apdailos darbai. Buvo užglaistyti įtrūkimai lubose, pastatyti altoriai, išdažytas bažnyčios vidus, senos stogo čerpės pakeistos į cinkuotą skardą. Darbus vykdė Konstantinas Čarneckis ir autorius – dailininkas Kačynskis. Daug pastangų pridėjo vikaras kunigas Leonas Lavcevič . 1930 metais gegužės 8 d. įvyko bažnyčios konsekracija, jai vadovavo Vilniaus Metropolitas Jo Ekscelencija Arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.

1. Bažnyčia Turgeliuose – dekanato centras. 1939 metais Turgelių dekanatas priklausė Vilniaus arkivyskupijai. Turgelių parapija buvo vyskupijoje didžiausia, nes jai priklausė 10944 tikinčiųjų. Turgelių dekanatas veikė iki 1999 metų.

1964 metais kovo 20 d. valdžios komisija po lubų apžiūros pareiškė, kad įtrūkimai padidėjo ir gresia pavojus dėl lubų griuvimo. Dėl to bažnyčios pagrindinė nava buvo uždaryta, atitverta iki remonto pabaigos. Parapijiečiai rinko parašus, kad bažnyčia neuždarytų. 1965 metai kunigo klebono Kazimiero Kulako ir Bažnyčios Tarybos pastangomis nutrūkęs remontas buvo tęsiamas toliau. Pagrindinės navos sienos buvo sujungtos geležiniais ankeriais, lubų arkos sutvirtintos gelžbetoniniais sujungimais, įtrūkimai užglaistyti tinkamu skiediniu. Tuo pačiu metu artistas - dailininkas Edvardas Žylis pataisė sugadintus paveikslus ant lubų. 1959-1972 metais bažnyčios remontai buvo atliekami Turgelių klebono ir dekano kunigo Daktaro Kazimiero Kulako bei bažnyčios Tarybos pastangomis, taip pat savo aukas skyrė parapijiečiai.

2004-2010 metais įmontuotas laikrodis bažnyčioje, pakeisti trijų varpų šerdžiai ir juose instaliuotos elektrinės pavaros. Tuo metu šalia altoriaus įmontuotas diodinis apšvietimas. Buvo restauruoti bažnyčios kairinis ir dešininis bokštas, bažnyčios frontonas, pakeistas šventyklos stogas ir sustatytos naujos statulos iš lauko pusės: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Svarbiausias darbas - atlikimas naujojo pagrindinio altoriaus iš marmuro ir presbiterijos, taipogi perdirbti šoniniai altoriai. Darbai atlikti pagal architekto Vytauto Traciavičiaus projektą. Eilinis statybos sumanymas buvo naujojo įgarsinimo įtaisymas, pakeisti keturi langai-vitražai ir keturi langai zakristijoje, šventykloje iš lauko pusės įrengta iliuminacija ir instaliuotas elektrinis spindulinis šildymas.

Šių darbų iniciatorius - klebonas, kunigas Tadeuš Matulianec, bet šių darbų: stogo, bokštų ir frontono remonto rėmėjas buvo Vilniaus Metropolijos Kurija. Taipogi finansinę paramą gauta iš Šalčininkų r. ir Vilniaus r. Savivaldybių (Turgelių parapijos 20 kaimų priklauso Vilniaus rajonui). Darbus finansavo ir kiti aukotojai. 2008 metais balandžio 20 d. įvyko naujojo altoriaus konsekracija bei pašventinimas naujų kryžiaus kelio stacijų ir statulų: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Šį aktą atliko Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkys.