Kirkilų apylinkių reljefas nėra labai kaitus, tačiau jam gyvumo suteikia karstinių įgriuvų gausa. Įgriuvos pasklidusios visur: ariamuose laukuose, pievose, miškuose, net prie sodybų pastatų. Kaip niekur kitur, šiame draustinyje dauguma įgriuvų įsmukę žemiau gruntinio vandens lygio, todėl virtę smulkiais ežerėliais, pelkėmis. Ne viena karstinė įgriuva siekia 20-30 m. skersmenį ir 8-11 m. gylį. Įgriuvų išsidėstymas savotiškas: vienur susispietusios grupelėmis, kitur nutįsusios virtinėmis, susiliesdamos kraštais, sudaro bendrus sudėtingus duburius.

Didžiausiais Kirkilų ežeryno - Ilgasis ežerėlis užima 4 ha plotą ir apjungia 30 karstinių įgriuvų. Pats šiauriausias - Lydžio duobė - atsivėręs 1915 m., yra tik apie 50 m. ilgio, tačiau vietomis siekia 11 m. gylį.

Šie karstiniai ežerėliai ypatingi ir patrauklūs savo vingiuotais krantais, vaizdingais pusiasaliais, sąsmaukomis, įlankėlėmis ir salomis. Kirkilų ežerynas - unikalus kraštovaizdžio elementas, vienintelis Pabaltijyje.