Krašto praeitimi ir kultūra besidominčiam keliautojui Senieji Trakai primena vieną seniausių vienuolynų Lietuvoje-1405 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia, gimtojoje pilyje, apgyvendino iš Tyneco prie Krokuvos parsikviestus benediktinus ir netoliese pastatė jiems bažnyčią. 1577 m. bažnyčia perstatyta, pastatytas vienuolynas. Po 1757 m. gaisro 1780 m. pastatyta medinė bažnytėlė (1905 m. išardyta ir perkelta į Paluknį, kur sudegė), XVIII a. pabaigoje iškilo mūrinis vienuolyno pastatas, kuris 1845 m., vienuolyną uždarius, atiteko klebonijai, o vienuoliai tuo metu perkelti į Nesvyžių. 1898-1899 m. dalis senojo vienuolyno pagal architekto A. Mikulskio projektą perstatyta į neogotikinę bažnyčią.

Vienuoliai benediktinai Lietuvoje nepasižymėjo ypatinga kultūrine veikla-gyvendami kontempliatyvų vienuolišką gyvenimą ir aptarnaudami parapiją, apaštalavo jiems pavestose valdose. Mažai žinoma apie jų edukacinę veiklą. Tik XIX a. pradžioje minima prie Senųjų Trakų abatijos veikusi pradžios mokykla.

Maldininkus į Senųjų Trakų bažnyčią sutraukdavo iki vienuolyno uždarymo joje buvęs Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kurio kilmė siejama su Vytautu Didžiuoju: pagal legendą, šį paveikslą Lietuvos valdovui krikšto proga padovanojęs Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas, o Vytautas atidavęs savo įkurtam benediktinų vienuolynui. Išvykdamas iš Senųjų Trakų paskutinis benediktinų abatas pasiėmęs paveikslą su savimi, vėliau kūrinys pateko į Vilniaus kapitulą ir 1859 m. pakabintas Vilniaus katedroje, kairiosios navos gale, prie paminklinės lentos Vytautui Didžiajam, kur ir dabar yra.

Pačiuose Senuosiuose Trakuose iš senosios abatijos iki mūsų dienų išliko tik menki fragmentai, tačiau verta pasigėrėti ant kunigaikščių laikus menančio piliakalnio išsidėsčiusiais vienuolyno pastatais ir savotiškai iš vienuolyno mūrų išaugančia bažnyčia, tarsi iliustruojančia, kaip iš praėjusių amžių vienuoliško apaštalavimo ir maldų kyla dabarties religinio gyvenimo tradicija. Bažnyčios altoriai išlaikę benediktinišką ikonografiją: didįjį Nukryžiuotojo altorių šonuose puošia šv. Augustino ir šv. Benedikto skulptūros, šoniniai altoriai skirti šv. Benedikto ir šv. Scholastikos garbei. Ypač verta atkreipti dėmesį į ,manoma, vertingą XVIII a. Simono Čechavičiaus sukurtą šv. Benedikto paveikslą. Bažnyčioje taip pat yra įdomus XVII a. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, tačiau jo istorija su benediktinais nesusijusi. Trakų istorijos muziejuje saugomas benediktinų bažnyčioje buvęs jų fundatoriaus Vytauto Didžiojo portretas, sukurtas XVII a. (kopija yra Naujųjų Trakų bažnyčioje).

Iš http://vienuolynai.mch.mii.lt