KRAŽIAI (Šiaulių apskritis, Kelmės rajono savivaldybė) 

Miestelis įsikūręs ant Kražantės upelio vingio, prie mišku apaugusio plokščiakalnio, vadinamo Medžiokalniu, kuris, anot legendos, buvo girių deivės Medeinos šventovė, o vėliau tapo Kražių dvaro žvėrynu. 

Kražiai – viena seniausių Žemaitijos vietovių, minima jau nuo 1253 metų. XVI a., kai Kražius valdė Kęsgailos, miestelis buvo tapęs Žemaičių seniūno rezidencija. XVI a. viduryje Kražiai atiteko Radviloms. Jie čia pastatė rezidenciją ir apjuosė ją gynybiniu vandens grioviu.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Žemaičių krikšto metu paliepė Kražiuose pastatyti bažnyčią. Vytauto įsteigtos ir ne kartą atstatytos medinės Kražių Šv. Mykolo parapinės bažnyčios pastatas sudegė 1941 m., per miestelį ritantis karo frontui. Dabar jos vietą mena Vytauto kalnas, išlikę į jį vedantys riedulių laiptai, buvusios bažnyčios pamatai ir mūrinė bažnyčios varpinė. 

Kražių parapija XVI–XVIII a. garsėjo kaip viena turtingiausių Žemaičių vyskupijoje, jos klebonais ir altaristomis dažniausiai tapdavo aukštesnieji dvasininkai: vyskupai, prelatai, kanauninkai (pavyzdžiui, poetas ir teisininkas prelatas Petras Roizijus, pirmųjų Lietuvoje spausdintų knygų lietuvių kalba rengėjas kanauninkas Mikalojus Daukša). Nuo 1620 iki 1740 m. su petraukomis Kražiuose, prie Jėzuitų kolegijos, veikė Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija. Kražių miestelis išgarsėjo ir savo vienuolynais. 1616 m. čia įkurta Jėzuitų kolegija – pirmieji Žemaitijoje jėzuitų namai ir pirmoji Žemaitijos aukštesnioji mokykla, kuri išugdė daug garsių žmonių. Kolegija buvo pastatyta Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio jėzuitams padovanotame sklype, buvusios pilies vietoje. Fundaciją kolegijai išlaikyti skyrė Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius, todėl Kražių mokykla kartais buvo vadinama Atheneum Chodkievicianum. 1621 m. buvo pašventintas bažnyčios kertinis akmuo, tačiau tik 1689 m. šventovė buvo visiškai įrengta. Ji turėjo 12 puošnių altorių ir išsiskyrė ypatingu puošnumu bei turtais. 

1773 m., panaikinus Jėzuitų ordiną, pastatai liko be priežiūros ir ėmė irti. 1797–1817 m. bažnyčią ir kolegiją, kuri jau buvo tapusi apygardine mokykla, prižiūrėjo iš Kolainių atvykę karmelitai. Iki šių dienų išliko Kražių kolegijos korpusas, perstatytas iš Radvilų pilies. Pastatas turi gotikos ir renesanso stiliaus bruožų. Jis restauruotas 2000–2008 metais. Jame įsikūręs daugiafunkcis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras su Kražių istoriją pasakojančiu muziejumi.

1639 m. Žemaičių žemės teismo teisėjas ir valdovo sekretorius Krizostomas Motiejus Volodkevičius Kražiuose fundavo benediktinių vienuolyną ir medinę Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Nauja mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus žemabokštė bažnyčia XVIII a. statyta pagal architekto Tomo Žebrausko projektą. Architektūriniu sprendimu šventovė gražiai įsikomponavo į miestelio unikalią urbanistinę erdvę ir išsiskyrė jaukiu bei dinamišku interjeru. Bažnyčia išgarsėjo ir katalikų tikėjimo bei lietuvybės gynimo simboliu tapo XIX a. pabaigoje, kai ją gindami nuo uždarymo ir nugriovimo 1893 m. Kražių tikintieji nukentėjo nuo caro kazokų. Nors bažnyčia buvo užgrobta ir uždaryta, netrukus ji buvo grąžinta ir tapo parapinė. XIX a. nugriovus jėzuitų bažnyčią, o 1941 m. sudegus senajai parapinei, ši šventovė šiandien vienintelė tebeliudija garsią Kražių miestelio praeitį, o jos rūsių kriptose tebesaugomi vienuolyno fundatoriaus ir benediktinių palaikai.

Jolita Liškevičienė, KRAŽIAI, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 76–79.