Protestantizmui atsitraukus dar LDK metais, katalikybė į Tverus neskubėjo. Tik 1589 m. buvo pastatyta pirmoji katalikų šventovė. Greičiausiai tai buvo koplyčia, nes 1592 ir 1597 m. ji neturėjusi kunigo. Tų metų Žemaitijos bažnyčių sąrašuose pažymėta, kad tos bažnyčios (?) pastatas buvo tuščias ir apleistas. Matyt, dėl to kiti autoriai jos nelaiko pirmąja bažnyčia Tveruose, ir bažnyčios įkūrimą nukelia į vėlesnius laikus. Žodžiu, kada Tveruose atsirado pirmoji katalikų bažnyčia, tikslių žinių nėra.

Antroji (?) medinė bažnyčia buvo pastatyta 1614 - 1616 m. „... padirbino ją Elijošius Ilgauskis, Tverų seniūnas".
Jis karaliaus Zigmanto Vazos įpareigotas greičiausiai senosios koplyčios vietoje pastatė naują, taip pat medinę, ir užrašė beneficiją, kurią karalius 1618 m. patvirtino. Kiek vėliau Tverų tėvūnas L. Palubinskas įsteigė altariją ir padovanojo klebonui kiek žemės bažnyčiai ir klebonijai išlaikyti. Tuo metu Tverų bažnyčiai atiteko ir garsusis Alko kaimas su Alkokalniu Rietavo seniūnijoje. Rašytiniai šaltiniai mini, kad tveriškiai pradžioje vengė lankyti katalikų bažnyčią. Matyt, šioje miškingoje vietovėje stiprios buvo gamtatikių tradicijos. Gal įtakos turėjo ir krikščioniškųjų religijų - protestantizmo ir katalikybės - kaita. Net XVII a. feodalų valdžia ir bažnyčia turėjo griebtis prievartos, varu versti atlikinėti religines apeigas. Tverų valsčiaus nuostatuose buvo nurodyta, kad kiekviename kaime būtų paskirti 2 dešimtininkai, vienas kiekvieną sekmadienį atvestų valstiečius į bažnyčią, o kitas - suburtų pasilikusius namuose į vieną vietą melstis.

Laikui bėgant, Tverų bažnyčios dvasininkų prievarta turėjo teigiamų rezultatų. Tverų bažnyčią, vieną iš geresniųjų apylinkėje, mini savo pranešime popiežiui Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m.

B. Kviklys yra paskelbęs įdomią istoriją apie Tverų bažnyčioje buvusį šv. Marijos paveikslą. Toji istorija ir kartu padavimas rodo, kaip XVII a. katalikybė dar netoli buvo nužygiavusi nuo gamtatikystės. Joje akivaizdus tų abiejų religijų tradicijų pasaulėjautų bei pasaulėžiūrų susiliejimas.

Iš minėto vyskupo pranešimo popiežiui matyti, kad tada bažnyčioje buvęs Svč. M. Marijos paveikslas, prie kurio tikintieji galėję išmelsti įvairių malonių. Praslinkus 100 metų, panašus pranešimas buvo pasiųstas ir vyskupo Antano Tiškevičiaus. Apie to paveikslo kilmę nedaug kas žinoma. Pasakojama, kad jis priklausęs bažnyčios steigėjui Ilgovskiui, kuris su paveikslu nesiskirdavęs, net karo metu į mūšio lauką pasiimdavęs. Kartą jis patekęs į totorių nelaisvę. Būdamas kalėjime, dažnai prieš šį paveikslą melsdavęsis ir kartą matęs iškylančią šviesą. Tad pasižadėjęs pastatyti Marijos garbei bažnyčią (jeigu laimingai sugrįžtų namo). Netrukus Ilgovskis buvęs išpirktas, sugrįžęs į Tverus ir pažadą įvykdęs. Naujoje bažnyčioje šis paveikslas ir buvęs. Vyskupas M. Valančius mini, kad šį paveikslą atgabenęs iš totorių nelaisvės grįždamas Tverų seniūnas Potockis apie 1650 m. Jis buvęs paliktas Tverų dvare, kur pradėjęs stebuklinga šviesa šviesti. Vyskupas ištyręs, liepęs paveikslą bažnyčioje pakabinti. Ši legenda sunkiai patikima, nes painiojamos datos. Greičiausiai jį dovanojęs bažnyčios įkūrėjas. Kai 1747 m. bažnyčia sudegė, paveikslas rastas šventoriuje. 1787 m. popiežius Pijus VI suteikė Tverų bažnyčiai visuotinus atlaidus. Nuo to laiko į Tverus rinkdavosi maldininkai. Daugelis jų, laikydami rankoje žvakę, keliaklupsčiais apeidavo altorių, kuriame buvo paveikslas.

1747 m. antroji Tverų bažnyčia sudegė. Ji buvo atstatyta tik po 67 metų. Tuo metu dvasininkija patyrė daug vargo. Norėdama išsilaikyti kabinosi į žemės ūkį, dirbo baudžiauninkai. 1775 m. duomenimis Tverų klebonijai priklausė net 43 dūmai. Gautos pajamos turėjo būti panaudotos būsimos trečiosios bažnyčios statybai.

XIX amžius

Tverų miestelio gyvenime reikšminga 1804 metų data: Tveruose pradėjo veikti parapinė mokykla. Klebonija stengėsi įsigyti dar daugiau žemės ir joje dirbančių baudžiauninkų: 1806 metais jai atiteko Aleksandravo palivarkas, dabartinėje Šateikių seniūnijoje.

1814 m. kun. Steckis pastatė naują medinę trečiąją bažnyčią. Ją aprašo M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje". „Kazimieras Pilsudskis užrašė boterius pinigus keturiems kunigams, kad Tverų bažnyčioj giedotų maldas pas Mariją, motiną Dievo, kurstu vadinamas. Klebonas 1747 metuose įsteigė naują Tveruose medžio bažnyčią, kurios didžiajame altoriuje yra stebuklinga maliavonė motinos švenčiausios." M. Valančius paminėjęs tą „maliavonę" išnašoje rašo: „Jonui Kazimierui Lenkų karaliui esant, totoriai, įsilaužę į Ukrainą, sugavo jauną jo mylistą Potockį ir nuvedė į Krymą. Lietuvos ir Lenkų karalystės visi kunigai, ant balso visų vyriausio vyskupo Motiejaus Lubenskio, 1650 metuose, supylę didžiulius pinigus, išpirko jį iš kalinio totorių. Apie tai skelbia senovės raštai. Totoriai turėję daugel brangių ir puikių daiktų, nuo lenkų išveržtų. Potockiui namon važiuojant, būk leidę pasiskirti sau vieną iš tų daiktų tinkamąjį. Tas išskyręs maliavonę motinos Dievo, ant mažos lentelės išrašytą, kurią visados su savim važiojos. Pakiau, pakeltas nuo karaliaus į Tverų Storastas, vieną sykį atvažiavęs į Tverus ir palikęs dvare mylimąją savo maliavonę motinos Dievo. Valdymieras dvaro Leonas Palubinskis atradęs pakabinęs troboj į gembę. Perleidus keletą nedėlių, nakvojęs prie Palubinskio būrys svečių. Iš tų naktį vienas pakirdęs išvydęs visą trobą apšviestą spinduliais, išeinančiais iš naujai pakabintosios maliavonės. O už vis žibėjęs veidas Marijos panos. Persigandęs tuojau visus sužadinęs. Visi svečiai ir namiškiai stebėjęsi tam stebuklui. Abrozdas švietęs per pusę adynos ir užgesęs. Ryto metą Palubinskis davęs žodį apie tą dalyką vyskupui Parčevskiui, katras atsiuntęs į Tverus dėl datyrimo teisybės keletą ištikimų kunigų su ponais. Tiems teisybės klausiant, visi, aną naktį dvare nakvoję, siekdami pasisakė matę savo akimis spindulius ir šviesybę. Todėl vyskupas, išpažinęs tikrą stebuklą, liepęs maliavonę pakabinti bažnyčios didžiajame altoriuje. Ką kunigai ir padarę".

Tverai patyrė 1831 metų sukilimo įvykius. Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. Buvo suimtas, tačiau jam pavyko pabėgti.

1841 m. Tverų parapijoje buvo 5 kunigai. Klebonu tada buvo kun. Ben. Smigelskis. Parapijai priklausė 2797 katalikai. „Klebonije didej gera, parakwije dosni", pastebi vysk. M. Valančius.

Tverų klebonai pagal seną karaliaus dokumentą gaudavo nemokamai kuro 4 aktainius (sieksnius) malkų pasikirstinai. Ši norma būdavo kasmet carinės rusų administracijos nemokamai atleidžiama. Ją atleidinėjo ir vokiečių okupacinė valdžia 1915-1918 m. Tačiau nepriklausomos Lietuvos miškų departamentas šios klebono teisės nepripažino.

Tverų klebonas kun. Juozapas Sonulevičius priėmė sukilėlių vadą Grosą; pro Tverus pražygiavo Jablonovskio sukilėlių dalinys. Po sukilimoTveruose ir apylinkėse siautėjo kazokai. Nukentėjo ir Tverų gyventojai. Klebonas buvo suimtas ir Kauno kalėjime kalintas. Sumokėjęs piniginę baudą 1866 m. sugrįžo be sveikatos ir netrukus mirė.

1897 m. klebonas Juozapas Niūniava (Niūnevičius) su parapijiečiais pastatė dabartinę, jau ketvirtąją medinę bažnyčią. Ji yra stačiakampė su abside, dvibokštė.
Bažnyčios viduje yra puošnūs altoriai. Jos interjerą puošia daug vietinės reikšmės dailės paminklų „šv. Pranciškaus", „šv. Juozapo", „Marijos su kūdikėliu", „Marijos Rožančiavos", „šv. Motiejaus" paveikslai, „šv. Simono", „šv. Antano" ir paveikslo „Marija ir Elžbieta" metaliniai aptaisai. Pastarieji du paveikslai tapyti XIX a., visi kiti - XVIII a. Be to, altorėlis su 6 bareljefais ir 5 skulptūromis taip pat yra analogiškos vertės dailės paminklas.

Apie 1926 metus Tverų klebonu buvo J. Budrikas, pas kurį vasaroti atvykdavo Maironis.

1936 metais čia dirbo kunigas Antanas Račkauskas

Tverų parapija priklausė Varnių dekanatui ir 1938 m. apjungė 4798 katalikus.

Iki 2002 liepos mėnesio Tverų bažnyčios klebonu dirbo Tverų apylinkėse gimęs Egidijus Zulcas. Jo rūpesčiu buvo pradėti aktyvūs bažnyčios remonto darbai. Tvarkant bažnyčios pagalbines patalpas buvo surasta daug vertingų daiktų, kurie dabar saugomi bažnyčios muziejuje. Nuo 2002 metų E. Zulcas - Telšių katedros klebonas

Dabar Tverų bažnyčioje klebonauja Edgaras Petkevičius

Varpinė

Varpinė pastatyta 1907 m. . Ji mūrinė, dviaukštė. Joje kabėjo didžiulis varpas. Jis buvo įkeltas 1908 m. Apie tą įvykį B. Kvikliui pasakojo įvykio liudininkas Aleksandras Tenisonas, vėliau tapęs miškininku ir dirbęs Stalgo girininkijoje. „Tai buvo didelis įvykis visoje Tverų apylinkėje, - rašo B. Kviklys, - Net rusų pradžios mokyklos mokytojas Sokol jau 11 valandą baigė pamokas ir išleido mokinius, sakydamas: „Eikite pasižiūrėkite to didžiulio varpo įkėlimo ceremoniją. Kai pasensite, bus malonu tą įvykį prisiminti ir papasakoti savo anūkams". Deja, jų anūkams girdėti tą varpą gaudžiant neteko: per I pasaulinį karą vokiečiai jį nukabino ir išsivežė šoviniams gaminti. Iki mūsų laikų išliko tik žmonių pasakojimai apie tą varpą. Č. Kudaba lankęsis Tveruose, vėliau knygoje „Kalvotoji Žemaitija" rašė: „Žmonės pasakoja, kad Tverai turėjo labai garsius varpus. Girdėdavę juos Rietave, Varniuose, Laukuvoje, o jau Tveruose, jiems skambant, žmonės nesusikalbėdavę".

2001 metais, vykdant kapinių išplėtimo darbus, reikėjo nukelti vieną sodybą. Jos buvimo vietoje buvo rastas varpo fragmentas, kurį dabar galima pamatyti bažnyčios muziejuje.

Šventorius

Šventorius aptvertas mūro tvora. Jo sienoje išmūryti įspūdingi vartai, kuriuos yra atvaizdavęs architektas V. Čekanauskas. Tai vieninteliai Lietuvoje žemaitiškojo baroko stiliaus vartai. Šie vartai sovietmečiu buvo nutinkuoti ir prarado savo autentiškumą. 2004 metais, rekonstruojant bažnyčios prieigas, numatoma restauruoti ir šventoriaus vartus.

Šventoriuje yra dvi labai vertingos koplytėlės, paskelbtos valstybinės reikšmės dailės paminklais. Viena jų papuošta ornamentuotu kryželiu, su Marijos Maloningosios, Marijos ir angeliukų skulptūromis. Ji pastatyta 1861 m., restauruota 1969 m. Kita koplytėlė dviaukštė, papuošta penkiais ornamentuotais kryželiais. Joje yra Marijos skulptūra. Ši koplytėlė statyta XIX a. pabaigoje, o restauruota 1969 m.

Šventoriuje palaidotas 1950-1956 m. buvęs Sibiro tremtinys, klebonas Jonas Paliukas (1913-1990).

Iš www.tverai.lt

prefix = o ns = "urn:schemas-microsoft-com:office:office" /Apie bažnyčios vargonus: http://www.vargonai.lt/tverai.htm