Šiauliečio odų fabrikanto Chaimo Frenkelio (1857–1920) rūmai pastatyti 1908 m. Tai įspūdingas mūrinis simetriškas namas su kampe iškilusiu bokštu, dviem pasikartojančiomis iškyšomis, langais, pora įėjimų ir dvejais laiptais. Namas nuo gatvės atitvertas metaline tvora su dvejais vartais, puoštais barokiniais augaliniais ornamentais. Už namo yra parkas su fontanu. Pastato vidus taip pat simetriškas. Dešinėje – puošnus vestibiulis su mediniais laiptais. Paradinės salės atgręžtos į parką, dekoruotos romaninio, renesansinio, barokinio stilių motyvais. Antrame aukšte buvo gyvenamieji kambariai.

Rūmai – kultūros paminklas, moderno (secesijos, arba jugendo) stiliaus architektūros pavyzdys, vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje. 1993 m. rūmai atiteko „Aušros“ muziejui ir buvo pradėti restauruoti. Rūmų pastatas yra ekspozicijos „Provincijos dvaras“ sudėtinė dalis.

Rūmų ekspozicijoje sukurta stilizuota dvaro aplinka, kurioje atsispindi dvarininkų buitis, kasdienybė, jų kultūriniai bei meniniai poreikiai. Pristatomos 7 salės: 4 galerinės (Rytų meno, Karalių, Portretų ir Galerija) ir 3 interjerinės (Biblioteka, Geltonoji ir Žalioji svetainės).

Ekspozicija pradedama pirmame aukšte Rytų meno sale. Čia eksponuojama unikali japonų graviūrų kolekcija iš Santeklių dvaro (Mažeikių r.) – garsiausių Edo periodo (XIX a.) autorių Ando Hiroshige, Utagawa, Kunisada ir kt. 19 medžio raižinių.

Antrame aukšte esančioje Karalių galerijoje eksponuojama 16 LDK didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų, nutapytų XVIII–X1X a., bei Girkautų lobis (Lenkijos ir Lietuvos valstybės, Prūsijos, Švedijos, Vokietijos monetos), rastas 1972 m.

Portretų galerijoje pristatomi Šiaurės Lietuvos dvarininkų Gorskių, Burbų, Gruževskių, Pszeciševskių, Pliaterių, Römerių portretai, tapyti XVII a.–XX a. pr. Daugiausia tai vietos meistrų kūriniai. Išsiskiria dvarų galerijose retai pasitaikydavę 6 vaikų portretai – M. Liszkewic 1859 m. nutapytas M. Janavičiūtės portretas bei dvarininkaičių Pliaterių portretai.

Bibliotekoje, kuriai dvare teko svarbi vieta, eksponuojami istoriniu ir meniniu požiūriu vertingi L. M. Odlianickio-Počobuto ir jo žmonos M. Siesickaitės-Počobutienės portretai, tapyti nežinomo vietinio dailininko, Kolainių karmelitų vienuolyno fundatorių J. Adomkovičiaus ir jo žmonos O. Adomkovičienės portretai bei vyskupų ir dvasininkų J. A. Giedraičio, S. J. Giedraičio, A. Tiškevičiaus, J. D. Lopacinskio portretai. Bibliotekoje daug XVII–XX a. enciklopedijų, teologijos, gamtos mokslų, istorijos knygų lenkų, rusų, vokiečių, prancūzu, kalbomis. Jos atmosferą švelnina bydermejerio stiliaus baldai ir įvairios smulkmenos: suvenyrinė dėžutė, rašalinės, stalinė lempa, laikrodis, dvarininkų šeimų fotografijos.

Dvaruose buvo ir mažesnių kambarių, kur buvo leidžiami šiokiadieniai. Ekspozicijoje tai Geltonoji ir Žalioji svetainės. Geltonojoje svetainėje puošnumą ir prabangą kuria baroko ir rokoko stiliaus paveikslų rėmai, prancūziškas minkštų baldų komplektas, rašomasis stalas-sekreteras, tualetinis staliukas, komoda, indauja. Svetainės jaukumą paryškina gėlių natiurmortai ir religinės bei mitologinės tematikos paveikslai. Visai kitokios nuotaikos ir stilistikos yra Žalioji svetainė. Joje vyrauja medžioklės, karo temos. Pagrindinis svetainės akcentas – ginklų kolekcija. Seniausi ginklai yra pagaminti XVII a. Šioje aplinkoje įkomponuotos dvi įspūdingo dydžio graviūros, išraižytos garsaus prancūzų dailininko B. Picarto (1673–1733): „Mūšis ant Tibro upės Milvio tilto 312 m.“ ir „Konstantino triumfas po pergalės prieš Maksencijų“. Eksponuojami ir vyro solidumą kuriantys daiktai: kišeniniai laikrodžiai, pypkės. Svetainėje rodomi stiklo, bronzos, sidabro dirbiniai turėjo ne vien praktinę paskirtį, bet ir buvo naudojami kasdienei aplinkai puošti.

Ekspoziciją užbaigia Galerija, kurioje pristatomi Vakarų Europos meistrų darbai – peizažai, portretai, buitinės scenos: B. P. Ommegancko (1755–1826) „Peizažas su avimis“, L. Lofflerio (1827–1898) „Tėvų atsisveikinimas su jaunąja“, A. Ricci (1854–?) „Buitinė scena“. Rodomos dvi antikinių skulptūrų kopijos – G. Volpato (1732–1808) sukurtos mūzos. Galerija atkuria dvaruose buvusių galerijų vaizdą, liudija dvarininkų meninį skonį ir išsilavinimą, jų domėjimąsi europinėmis vertybėmis.
Ch. Frenkelio vila baigta restauruoti. Pirmajame rūmų aukšte įrengtas ekspozicijos tęsinys „Provincijos miestas“.