1883m. Kampiškėse pastatyta koplyčia, kurią aptarnaudavo Aukštosios Panemunės kunigai. Du kartus per metus, kamendulinę ( liepos 2d. ) ir per šv. Baltramiejų ( rugpjūčio 14d. ), čia buvo dideli atlaidai, suvažiuodavo daug žmonių, kurie jokiu būdu negalėdavo koplyčioje tilpti, tad dauguma stovėdavo ant kapinių po pušimis. 1909m. kunigo Juozapo Bridžiaus rūpesčiu įkurta atskira Kampiškių parapija, aptarnavusi apylinkes kaimų gyventojus; geografinė padėtis čia ypatinga - Nemunas trukdė žmonėms lankyti netolimas Rumšiškių ir Pakuonio parapijas. Kampiškėms priskirti ir Aukštosios Panemunės, Rumšiškių ir Pakuonio parapijų 8 kaimai ir 2 dvarai. Pirmuoju klebonu paskirtas jau minėtas Aukštosios Panemunės vikaras kunigas J.Bridžius. Bažnyčia buvo švč. Mergelės Marijos apsilankymo titulo, 1938m. apjungė 1401 parapietį; priklausė Garliavos dekanatui.

Pirmosios bolševikų okupacijos metu klebonas kunigas L. Klibas buvo suimtas ir kalintas. Iš kalėjimo išsivadavo tik rusų - vokiečių karui prasidėjus.

Nepriklausomos Lietuvos laikais bažnytkaimis priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui. 1923m. ten buvo 33 sodybos ir 219 gyventojų.

1958m. Kampiškės buvo užlietos Nemuno vandens. Rusų administracija leido gyventojams nusikelti trobesius, bažnytėlę, net išsikasti mirusius artimuosius. Klebonas suprojektavo bažnytėlę perkelti į Šlienavos kaimą. Tam buvo gautas ir komunistų partijos pritarimas. Tačiau kampiškiečiai sujudo, nesutiko, kad į kitą tolimą kaimą būtų perkelta bažnyčia, suorganizavo savo sargybą ir apie 100 parapijiečių dieną naktį saugojo bažnyčią. Kampiškiečių pasiryžimas ginti savo bažnyčią nuskambėjo visoje Lietuvoje. Vis dėl to bažnyčia buvo nugriauta, jos medžiaga nugabenta į Viršužiglio kaimą. Oficialiai buvo paskelbta, kad gyventojai nebenorėjo bažnyčios laikyti. Pati Kampiškių gyvenvietė buvo užlieta Kauno marių vandens. Jau prieš tai gyventojai perkelti į kitas vietoves. Į Viršužiglį buvo perkeltos Kampiškių kapinės ir mokykla. O visai neseniai atgimė ir Kampiškėse buvusi bažnyčia. Jos statybos pradžia 1991 metai, o pašventinta - 1995 metais. Bažnyčią projektavo architektas Liucijus Dringelis.Projektuota laikanti liaudies architektūros tradicijų, derinantis prie kaimo aplinkos bei atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes. Statyba vyko bendruomenės lėšomis; architektas ir statybininkai dirbo be atlyginimo (kai kurie iš jų buvo to paties kaimo gyventojai). Koplyčia turi tą patį vardą, kaip ir Kampiškių - Švč. Mergelės Marijos apsilankymo.

Koplyčia stovi aukščiausioje kapinių vietoje prie svarbiausių takų sankirtos, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus, o šoniniu - į kelią. Vienabokštė pseudobazilikinė, planas kryžiaus formos su išsikišusiomis į šonus zakristijomis, užbaigtas trisiene apside (išsikišusi pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato ir jo vidaus dalis dengta puskupoliu arba pusskliaučiu).

Tūris darnių proporcijų. Pagrindinė fasado kompozicija netradicinė - grakštus bokštas, dengtas keturšlaičiu stogeliu, kyla fasado plokštumos, tęsinyje, akustinės, pridengtos grotelėmis angos juosia bokšto viršų. Fasado plokštumoje abipus bokšto yra suporinti langai, kurių viršutinės nuožulnios linijos remiasi į stogo šlaitus. Portalą išryškina vienšlaitis stogelis, paremtas kolonėlėmis. Šoninių fasadų kompozicija tradicinė su aukštais stačiakampiais langais ir žemais zakristijonų langeliais. Viduje navas skiria dvi poros stulpų. Vidurinė nava aukštesnė, šoninės nuosekliai žemėja lauko sienų link; apsidė žema. Sienos ir lubos apkaltos lentelėmis.

Apsidėje stovi nedidelės, nesudėtingų stilizuotų formų altorius (jo autorius - architektas L.Dringelis).

Šioje bažnyčioje yra varpelis, kuris reikšmingas kaip bene produktyviausio XIXa. II pusės Rusijos mažųjų varpelių, dažniausiai skirtų pašto kinkiniams, liejimo centro - Puricho gaminys ir kaip žinomiausios Trošinų dinastijos pradininko - Makaro Trošino signuotas dirbinys.