Pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko bažnyčia. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rezidentiniame mieste Nesvyžiuje pastatyta Dievo Kūno bažnyčia laikoma pirmąja baro-kine jėzuitų bažnyčia šiaurinėje Alpių pusėje. Ji pradėta statyti 1586-1587 m. buvusios parapinės bažnyčios vietoje. Architektu pasirinktas Giovanni Maria Bernardon, jėzuitas iš Romos (dirbo 1583-1605). Kertinį bažnyčios akmenį 1587.IX.l4 pašventino kardinolas Jurgis Radvila. 1592 m. Iš Paduvos atvykęs architektas Giuseppe Brizzio užbaigė kupą, o 160l.X.7 popiežiaus nuncijus Claudius Rangoni pašventino naują bažnyčią. Ji pastatyta kaip 1584 m. M. K. Radvilos Našlaitėlio įkurtos jėzuitų kolegijos bažnyčia (kolegijos statyba baigta 1599). Kartu su keturių korpusų kolegija, supusia vidinį kiemą, sudarė ansamblį. XIXa. antrojoje pusėje visi kolegijos korpusai nugriauti. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia nebuvo perstatinėjama. Tai unikalus, gerai išlikęs ankstyvojo baroko pastatas. Jos planas ir fasado struktūra kartoja Romos jėzuitų Jėzaus {H Gesti) bažnyčią. Tai lotyniškojo kryžiaus plano, bebokštė bažnyčia su kupolu. Tačiau yra ir skirtumų. Nesvyžiaus bažnyčia bazilikinio tipo, trinavė, centrinė nava dvigubai platesnė (Jėzaus bažnyčia - vienanarė, su šoninėmis koplyčiomis). Jos fasadas gerokai kuklesnis, ištęstų proporcijų (Jėzaus bažnyčios fasadą Giacomo della Portą sukūrė plastiškesnį, kresnų proporcijų). Viduje dominuoja šviesi pokupolinė erdve, didysis ir transepto altoriai, įrengtos emporos kolegijos mokiniams giedoti, skliautuose — XVIII a. freskų tapyba. Nauja šios bažnyčios struktūroje buvo tai, kad jos aktorine dalis taip aiškiai neatskirta nuo tikinčiųjų, kaip gotikinėse bažnyčiose.