Koplyčioje palaidoti: 1899 m. Irenėjaus Oginskio žmona Olga, Irenėjaus sūnus, 1902 m. Mykolas Oginskis, Plungės dvaro savininkas, palaidotas šiaurinėje sienoje; 1909 m. Bogdanas Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, palaidotas pietinėje sienoje; taip pat - dvylikametė Bogdano duktė. Koplyčia – pailgo stačiakampio plano, planinė struktūra – salinė. Stilius – istorizmo laikotarpis, eklektika. Tūris – kompaktinis, į vidų patenkama iš vakarų pusės. Šoniniai fasadai pietuose ir šiaurėje – plokštuminiai, tolygūs, pagrindinis vakarinis ir galinis rytų – plokštuminiai centriniai. Fasaduose vyrauja neoromantinės formos. Daugiausia dekoro elementų turi pagrindinis fasadas. Jo centre yra gana didelės, pusapvalės arkos formos durys – portalas, kurį sudaro puslankio formos archivolta, virš jos – trikampio formos arkatūrinis plastinis dekoras, primenantis stilizuotą augalinį motyvą. Arkatūros viršuje eina karnizas, kuris lyg sudėliotas iš mažyčių keturkampių piramidėlių. Į abi puses nuo portalo fasado kampus pabrėžia miniatūriniai bokšteliai, iškylantys virš kraigo ir užbaigti metaliniais kryžiais. Portalo lygyje bokšteliuose yra nedidelės nišos su šventųjų skulptūrėlėmis. Šoniniai fasadai yra lygūs, tik sienos centre būta skulptūrinių angelų galvučių dekoro, kurios neišliko.

Koplyčios vidus įrengtas gana kukliai. Centrinę vietą užima altorius, esantis prie galinės sienos. Altorius iš natūralaus balto ir dirbtinio pilko marmuro padarytas Belgijoje, Briuselyje (skulptorius Leon Bukneau, apie 1873 – 1874 m.). Altorių sudaro 2 dalys – mensa ir rebalto. Altoriaus rebalto šonuose – 2 balto marmuro kolonos, kurių kapiteliai sukomponuoti iš tokių pat motyvų kaip ir mensos kolonėlių. Kolonų viršų jungia platus lakoniško profilio balto marmuro karnizas, šoninėse sienose – romantinių arkatūrų frizas. Visame lubų plote įkomponuotas didžiulis lotyniškos formos kryžius, jo kryžmos centre – skulptūrinis dievo atvaizdas, galuose – figūrinės kompozicijos, kryžmos ilgoji dalis papuošta vynuogių girlianda. Grindys - marmuro plytelių.