Trakai – didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto puoselėta sostinė, vaivadijos centras. Iš kadaise mieste buvusių trijų bažnyčių išliko tik viena – seniausia, 1409 m. gegužės 24 d. Vytauto įsteigta parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. Jono Evangelisto titulą bei prepozitūros statusą gavusi gotikinė šventovė. Labai tikėtina, kad katalikiška bendruomeninės maldos vieta Naujuosiuose Trakuose yra buvusi dar anksčiau – bent jau nuo 1386 m. trečiojo Vytauto krikšto. Galbūt ji buvo pilyje ir veikė kaip koplyčia.
Vytautas pasirinko Dievo Motiną savo globėja, diegė abi didžiąsias daugiatautės valstybės konfesijas – katalikus ir ortodoksus – vienijantį Jos kultą, statė Švč. M. Marijai dedikuotas bažnyčias. Svarbiausioji jų turėjusi būti Naujųjų Trakų parapinė bažnyčia. Tiek istorinė, tiek religinė šios šventovės reikšmė neišblėso, nes ir šiandien maldininkus traukia Vytauto autoritetu apgaubtas – jo dovanotas, legendomis apipintas ir malonėmis garsėjantis Dievo Motinos atvaizdas.