Iki XVII a. pabaigos vietovė buvo vadinama Laukininkais. Nuo XVII a. tai didikų Šumskių valdos. Šumsko dvaro savininkai Halina ir Mykolas Rapolas Šumskiai 1696–1697 m. pastatė medinę Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir įkurdino prie jos dominikonus. Tų pačių fundatorių lėšomis šalia bažnyčios buvo pastatytas medinis vienuolyno pastatas. Po beveik 100 metų pagal italų kilmės architekto Tomo Ruselio (Tommaso Russelli) projektą 1767–1789 m. pastatyta nauja didelė mūrinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Ją statant dalyvavo garsus XVIII a. pabaigos dominikonų architektas Augustinas Kosakauskas, kuriam priskiriama pagrindinio fasado portiko ir dviejų neišlikusių šoninių altorių autorystė. Mediniai vienuolyno statiniai mūriniai tapo tik 1833–1839 metais. Raidės L formos klasicistinis vienuolynas galu buvo sujungtas su bažnyčia. 1857 m. carinė valdžia vienuolyną uždarė, o bažnyčią pavertė cerkve. Didžiajame altoriuje išsaugotas titulinis XVIII a. pabaigos paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas“. Iš šventoriaus į bažnyčios presbiteriją perkeltas meniškas marmurinis antkapinis paminklas Liudvikui Šumskiui, vieninteliam Oktavijos ir Juozapo Šumskių sūnui. 

XXI a. pradžioje vienuolyno pastatai suremontuoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms bei piligrimų centrui. Netoli buvusio vienuolyno ansamblio išliko XIX a. pradžioje statyti klasicistiniai Šumsko dvaro rūmai. Nenaudojami jie sparčiai nyksta. 

Dalia Klajumienė, Šumskas, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 136–137.