Šventasis Kazimieras (1458-1484) Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lietuvos karaliaus Kazimiero sūnus. Gimęs ir augęs Lenkijoje, o nuo 1475 m. gyveno Lietuvoje ir buvo karaliaus vietininkas Vilniuje. Būdamas labai pamaldus ir ligotas (sirgo džiova) nebuvo geras politikas. Miręs palaidotas Vilniaus Arkikatedros kriptoje. Šv. Kazimiero palaikai saugomi trigubam karste: sidabro, ąžuolo ir juodmedžio. Visus tris karstus buvo atidaręs tik Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis ir išsamiai aprašęs ten rastus palaikus bei relikvijas.

Šventuoju Kazimierą pripažino popiežius Leonas X 1521 m., tačiau netikėta jo mirtis sutrukdė parengti tam būtinus dokumentus. Antrą kartą, 1602 m., Kazimierą šventuoju paskelbė popiežius Klemensas VIII. Trečią kartą, 1636 m., popiežius Urbonas VIII paskelbė Šv. Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju. Ketvirtą kartą, 1948 m., popiežius Pijus XII paskelbė Šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo dangiškuoju globėju. Šv. Kazimiero palaikai iš Arkikatedros buvo ištremti du kartus. Pirmą kartą palaikai iš Arkikatedros buvo ištremti 1655 m. po rusų okupacijos. Antrą kartą į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią palaikai buvo perkelti 1952 10 09. Tai buvo padaryta po sovietų valdžios sprendimo uždaryti Arkikatedrą ir įrengti čia traktorių dirbtuves. Stalinas patenkino Lietuvos katalikų bažnyčios atstovų prašymą ir leido Šv. Kazimiero palaikus pervežti į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. 1989 03 04 Šv. Kazimiero palaikai vėl buvo grąžinti į Arkikatedrą. Iš kovo 4 į 5 dieną keturi kunigai užkėlė Šv. Kazimiero karstą su palaikais virš altoriaus karališkoje Šv. Kazimiero koplyčioje.

Vytautas Šiaudinis