Paežerių gyvenvietės pradžia siejama su Sūduvos apgyvendinimo ir dvarų kūrimosi čia laikais (XV–XVII a.). XVII a. viduryje Paežerių valda atiteko didikams Zabieloms. Simonas Zabiela čia pasistatydino didingus rūmus, įveisė parką. Spėjama, kad iki mūsų dienų išlikusius ankstyvojo klasicizmo stiliaus rūmus suprojektavo architektas Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss). Mūriniai dviaukščiai dvaro rūmai statyti 1795–1799 metais. Jų architektūra atspindi baroko ir klasicizmo formų jungtį. Pastatas simetriškas, dviaukštis, su mezoninu, dengtas mansardiniu stogu. Fasado centre – keturių kolonų jonėniškojo orderio portikas, galuose – rizalitai lenktais frontonais. Martynas Knakfusas vengė prabangos, tačiau mėgo monumentalią visumą ir netikėtus, įspūdingus akcentus – dekoratyvinę skulptūrą arba ornamentinius reljefus, kurie išliko tiek eksterjere, tiek interjere.

Šalia rūmų stovinti oficina, belvederis ir ūkiniai pastatai suprojektuoti XIX amžiuje. Šie statiniai 2009 m. restauruoti ir pritaikyti muziejaus ekspozicijoms.

Dalia Klajumienė, Paežeriai, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 99–100.

Antrojo rūmų aukšto vestibiulis dekoruotas Graikiją primenančiomis kolonų imitacijomis, jų tradicijai būdinga ornamentika. Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, medinių apvadų apie angas.