Iki XVII a. Palėvenėje buvo tik dvaras, kurį 1671 m. nusipirko Ukmergės žemės teismo teisėjas Laurynas Mykolas Počobutas-Odlianickis ir tais pačiais metais padėjo bažnyčios pamatus. Po dvejų metų, 1673-iaisiais, jis su žmona Marijona Siesickyte surašė fundacinį raštą dominikonų konventui Palėvenėje. Iki šiol gyva legenda, kad fundatoriaus norą Palėvenėje įkurti dominikonus, pastatydinti jiems bažnyčią ir vienuolyną paskatino stebuklingas išsigelbėjimas nuo jį persekiojusių švedų kareivių ir tuomet duotas įžadas. 1676 m. laikomi dominikonų Palėvenėje įsikūrimo pradžia, čia vienuolynas veikė iki 1865 metų. 

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su pagrindiniame fasade dominuojančiu pereinamu bokštu. Abipus navos yra dvi koplyčios, už didžiojo altoriaus – nedidelis vienuolių choras, po bažnyčios grindimis – šiandien užmūryti vienuolių ir vienuolyno geradarių laidojimo rūsiai. Šventovės interjeras išpuoštas mūriniu barokiniu aštuonių altorių, klausyklos su sakykla ir Nukryžiuotojo koplyčios fundatorių ložės ansambliu, kurį 1757–1766 m. sukūrė garsus XVIII a. antros pusės skulptorius Jurgis Mažeika. Jam pagelbėjo ir dirbtinio marmuro paviršių darė meistras iš Vilniaus Butkevičius. Tai ankstyviausias žinomas Jurgio Mažeikos tokio dydžio užsakymas. Gerai užsirekomendavęs, meistras vėliau gavo užsakymą gražinti Tytuvėnų ir Telšių bernardinų bažnyčias. 

Šoninės koplyčios Nukryžiuotojo altoriuje yra stebuklais garsėjanti XVII a. Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. 1672 m. tapyti Lauryno Mykolo Počobuto-Odlianickio ir jo žmonos portretai apie 1970 m. išvežti į Šiaulių „Aušros“ muziejų.

Vienuolyno ansamblį sudarė daug įvairios paskirties mūrinių ir medinių pastatų. Iki mūsų dienų išliko tik mūriniai statiniai: 1690–1779 m. statytas trijų korpusų, netaisyklingos raidės P formos, dviejų aukštų vienuolių gyvenamasis namas, arklidės su vežimine, svirnas su malūnu, lavoninė. Išliko ansamblį supanti mūrinė tvora.

Palėvenės vienuolyne nuolatos gyveno nuo 15 iki 20 dominikonų, kurie rūpinosi savo ir aplinkinių išganymu bei švietimu. Vienuolyne veikė mokykla, kurioje dvejus metus mokėsi klasicizmo architektas Laurynas Gucevičius. 1865 m. Kauno gubernatoriaus įsakymu už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais Palėvenės vienuolynas panaikintas, prie bažnyčios palikti tik du dominikonai parapijos pastoraciniam darbui. 

Dominikonų vienuolių dvasingumą liudija Palėvenėje iki šiol garsūs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidai.

Dalia Klajumienė, Palėvenė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 100–102.