Pirmosios istorinės žinios apie šią vietovę siekia XV amžių. Telšiai – sena Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. Čia buvo valdovo dvaras su rūmais ir kitais pastatais (dabartinio miesto teritorijoje, į pietus nuo Durbino upelio, tarp Masčio ežero ir Žarėnų kelio). Apie tai liudija senų pastatų liekanos ir archeologiniai radiniai. 

Telšių miestas savivaldos teises gavo netrukus po 1791 m. gegužės 3 d. priimtos konstitucijos. Ši privilegija dabar saugoma čia pat įsikūrusiame Žemaičių muziejuje „Alka“. 

Telšių parapija įkurta 1536 metais. Manoma, kad tada ir buvo pastatyta parapinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1815 m. bažnyčia pradėjo griūti, todėl caro valdžia ją uždarė, o 1831 m. ji buvo nugriauta. Šventovės vietoje 1864–1867 m. pastatyta mūrinė Šv. Mikalojaus cerkvė. Dalis išsaugotos parapinės bažnyčios įrangos (1619 m. varpas, altorius su paveikslais „Šventoji šeima“ ir „Rožinio Švč. Mergelė Marija“) XIX a. buvo perkelta į bernardinų bažnyčią, kur išliko iki dabar.

Buvęs bernardinų vienuolynas ir Šv. Antano Paduviečio katedra – svarbus dvasinės kultūros centras Telšiuose. Bernardinus čia 1624–1626 m. apgyvendino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Povilas Sapiega. Mediniai statiniai per 150 metų ne kartą degė. Dabartinė mūrinė šventovė statyta 1762–1765 m., o vienuolyno rūmas perstatytas 1787–1791 metais. XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje prie vienuolyno veikė mokykla, jos XVIII a. pabaigoje statytas pastatas išliko iki mūsų dienų. 1832 m. bernardinų vienuolyną caro valdžia uždarė, bažnyčia buvo paversta parapine. Nuo 1926 m. Telšių Šv. Antano bažnyčiai suteiktas katedros titulas, o vienuolyno patalpose įsikūrė naujai įsteigtos Telšių vyskupijos kunigų seminarija. 

Katedros interjeras išsiskiria dviaukščiu tūriu, kuriame įkomponuoti skulptoriaus Tomo Podgaiskio XVIII a. antroje pusėje sukurti altoriai ir Jurgio Mažeikos darbo sakykla. Didžiajame altoriuje yra garsus XVIII a. malonėmis garsėjantis Šv. Antano paveikslas, kurio aptaisą 1775 m. sukūrė auksakalys iš Laižuvos Juozapas Stapeleris.

Telšiuose įsikūrusiame Žemaičių muziejuje „Alka“ galima apžiūrėti ekspoziciją, kuria pristatoma Žemaitijos regiono dvarų kultūra. 

Dalia Klajumienė, Telšiai, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 139–141.