Manoma, kad Leonpolio dvarą pastatė Marcijona Radvilienė po 1721 m. savo sūnui kunigaikščiui Leonui Mykolui Radvilai ( 1722-1751 ). Miškuose prie upės stovinti pilaitė buvo skirta jo poilsiui medžioklėje. Tai buvo vienaaukštis pastatas su aukštais pusrūsiais, kvadratinės formos. Viename sparne buvo gyvenamosios, kitame - tarnų ir ūkio patalpos. Rūmų kiemas aptvertas mūrine tvora, turėjusia gynybinės sienos požymių. 1799 m. dvaras įkeičiamas Mykolui Tiškevičiui ir išnuomojamas Rečicos rotmistrui Ignui Michalkovskiui. Jame jis ūkininkauja iki 1842 m. 1849 m. rūmai perstatyti: senas pastatas naujai išmūrytas, pastatyti kaminai ir gonkos, įrengtos pusrūsio patalpos ir langai jose, pastogėje įrengti "gotikiniai" langai. Tokia rūmų planinė struktūra liko iki dabar. Iki 1869 m. perstatyti ir ūkio pastatai. 1908 m. dvaro rūmų kompleksą pasidalino Tiškevičių vaikai. 1912 m. dvaras parduodamas Taidai Radvilaitei.

Po 1922-ųjų žemės reformos Radvilos nesugebėjo išlaikyti dvaro ir pardavė jį medicinos daktarui Mykolui Deveniui. Dvare buvo įkurtas pavyzdinis ūkis, veikė spirito gamykla, garinė pieninė. Gražiai sutvarkytas parkas, tvenkiniai. Tuo rūpinosi daktaro žmona Alena Devenienė-Vileišytė. Pokario metais dvare buvo pradinė mokykla ir biblioteka.